Pasak telšiškio Antano Kontrimo, Teisingumo ministerija iš pradžių leidusi įrašą „žemaitis“, o po kelių dienų leidimą pavadinusi lyg ir nedėmesingos darbuotojos klaida, pasityčiojo iš žemaičių.
Žemaičiu pageidaujantis vadintis Egidijus Skarbalius cituoja Konstitucinio Teismo 1999 metų spalio 21 dienos nutarimą: ,,Kokiai tautybei priklausyti – tai asmens apsisprendimo reikalas, t.y. niekas, išskyrus patį asmenį, negali spręsti jo priskyrimo kokiai nors tautybei klausimo“.
Pasak žemaičių iniciatyvinės grupės atstovo, siekis dokumentuose matyti įrašą „žemaitis“ vietoj dabartinio „lietuvis“ neskatina šalies gyventojų susiskaidymo, mat panašaus įrašo gali pageidauti ne vien žemaičiai, o kas tik panoręs. Žemaičiu pageidaujantis vadintis Lietuvos pilietis teigia, esą tik Lietuvoje biurokratai nepaiso etninių ambicijų, tuo tarpu pasaulyje jos labai gerbiamos. Pasak. E. Skarbalius, Vokietijoje gerbiami bavarai, Italijoje - siciliečiai ir pan.
Reikalauja grąžinti 30 litų
Penki žemaičiai, užsispyrę siekti įrašo pase, susibūrė į grupę ir pasivadinę „Žemaičiai buvo, yra ir bus“ sako teisme ginsią savo teisę pasivadinti žemaičiais, o savo tiesą parems istoriniais dokumentais, kad jų protėviai buvę žemaičių tautybės, todėl ir jie –vaikaičiai - galį tokiais vadintis.
Žemaičiai mano teismą laimėsią, mat žemaičiai, kaip tautybė, įvardijama ne viename senoviniame dokumente. Vyrai ne tik parašė atvirą pasipiktinimo laišką jiems nepalankiam teisingumo ministrui Petrui Baguškai, bet ir reikalauja ministro grąžinti 30 litų, kuriuos už dokumentų tvarkymą žemaičiai sumokėjo vos tik sužinoję pirmąjį ministerijos sprendimą leisti pase įrašyti tautybę „žemaitis“.
Idėją palaiko ne visi žemaičiai
Žemaičių tautybės idėjai pritaria ne visi, vadinantys save žemaičiais. „Aš žemaitė, tačiau su tokiais durniavimais nieko bendro neturiu. Nė vienas nei Vilniuje, nei kitur normaliai dirbantis ir gyvenantis žemaitis nieko bendro su jais neturi. Tai va, taip DELFI ir parašykit“, - sakė žurnalo „Žemaičių žemė“ redaktorė Danutė Mukienė.
Žemaičių kultūros draugijos Skuodo skyriaus pirmininkas Evaldas Razgus buvo kitos nuomonės. „Aš pritariu, kad žemaičiams būtų suteikta Žemaitijos pilietybė, o Lietuva iki šios dienos vadinama jungtine Lietuvos valstybe. Kodėl mus skriaudžia, neduoda žemaičių pilietybės - nežinau. Nesuprantu, kas čia blogo“, - DELFI sakė Skuodo savivaldybės tarybos narys.
DELFI primena, kad A. Kontrimas drauge su Alvydu Jokšu bei Arvydu Norvydu dar kovą Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus prašė, kad jų gimimo liudijimuose vietoje lietuvių tautybės būtų įrašyta žemaičių tautybė.
Gegužės pabaigoje trijulė gavo Teisingumo ministerijos raštą, kad turi teisę tai daryti, tačiau vėliau ministerijos atstovai pranešė, kad tokia informacija juos pasiekė persklaidą.
Teisingumo ministerija paneigė, kad A. Kontrimui buvo leista pakeisti tautybę.
Pranešime spaudai teigta, jog gegužės 25 dieną Teisingumo ministerijos sekretorius patvirtino Telšių rajono Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą dėl atsisakymo pakeisti lietuvio tautybę į žemaičio. Motyvas - teisės aktų nuostatos, kurios numato, kad tautybę pakeisti turi teisę tie asmenys, kurie pasirenka kitą, tačiau vieno iš tėvų ar senolių tautybę.
"Patvirtinus neigiamą išvadą, informacinis pranešimas A. Kontrimui neturėjo būti siunčiamas, tačiau įvykus techninei klaidai, pranešimas buvo išsiųstas. Ministerija atsiprašo už klaidą", - skelbta pranešime.