Maždaug penki jauni žmonės šalies prezidento Valdo Adamkaus, premjero Gedimino Kirkilo, Seimo pirmininko Viktoro Muntiano iš pradžių laukė prie Antakalnio kapinių centrinio įėjimo, tačiau vėliau patraukė ant kalnelio, esančio šalia memorialo Sausio 13-osios aukoms atminti. Policijos pareigūnai jų arčiau neprileido, todėl ceremoniją vėliavą laikančiam vyriškiui ir jo bendrams teko stebėti maždaug nuo 50 metrų.

„Ši vėliava yra užregistruota Heraldikos komitete, - DELFI sakė taip pat Antakalnio kapinėse Sausio 13-osios aukų pagerbime dalyvavęs Lietuvos policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius. - Jeigu vėliava būtų neleistina, tuomet galėtume su jais kitaip kalbėti“.

Vėliavą su svastikos ženklu laikęs vyriškis ir su juo buvę asmenys nesulaikyti, nes jie nepadarė jokio viešosios tvarkos pažeidimo.

„Manau, kad taip normalus žmogus nesielgtų, - sakė Seimo pirmininkas V.Muntianas. - Šiandien yra Laisvės gynėjų diena, tokių dalykų neturėtų būti. Galiu pasakyti, kad tai yra labai blogai ir prašysiu, kad būtų išsiaiškinta, ko tie žmonės siekė“.

Incidentą Antakalnio kapinėse matė tik nedaugelis žmonių - Sausio 13-osios brolijos pirmininkas Juozas Kuoras tik iš žurnalistų sužinojo apie žmones, laikiusius vėliavą su nacionalsocialistine simbolika. „Jeigu taip pasielgė, galima manyti, kad jis elgėsi piktybiškai, norėjo surengti provokaciją“, - įsitikinęs J.Kuoras.

Prezidento atstovė Rita Grumadaitė DELFI sakė, kad V.Adamkus kapinėse nematė žmonių, laikiusių į nacistų panašią vėliavą, nors praėjo pro pat juos.

„Šalies vadovui kapinės yra susikaupimo, jausmų santalkos vieta“, - prezidento atstovė pabrėžė, kad V.Adamkus į šventą vietą atėjo pagerbti už Lietuvos nepriklausomybę kovojusių žmonių atminimo. Prezidentas nustebo sužinojęs, kad kapinėse buvo grupė žmonių su į nacistų panašia vėliava.

„Manau, kad memorialas Sausio 13-osios aukoms atminti tikrai yra ne ta vieta, kur radikalių judėjimų atstovai galėtų priminti apie savo egzistavimą“, - prezidento žodžius DELFI perdavė R.Grumadaitė.

Premjeras Gediminas Kirkilas DELFI tvirtino taip pat nematęs radikalų, tačiau žinąs, kad jų policijos pareigūnai neprileido prie memorialo. Premjeras neslėpė, kad šių žmonių pasirodymas tragiškos sukakties minėjime yra negatyvus reiškinys, kaip ir visos fašistinės apraiškos. „Jų pasirodymą galima traktuoti kaip provokaciją, - sakė ministras pirmininkas. - Nedidelės jėgos gyvena iš provokacijų ir dažniausiai tokiais būdais bando į save atkreipti dėmesį“.

Buvęs Lietuvos nacionaldemokratų partijos vadovas Mindaugas Murza sakė, kad į Antakalnio kapines pagerbti Sausio 13-ąją žuvusiųjų atminimo atėjo naujai steigiamo Vieningojo lietuvių nacionaldarbininkų sąjūdžio Vilniaus skyriaus atstovai.

„Kiekvienas didesnę istorinę patirtį turintis žmogus žino, kad Sausio 13-oji buvo nacionalistinių idėjų pergalė, - sakė M.Murza. - Tada buvo kova už nepriklausomybę, už kurią mes toliau kovojame“.

Vienas iš šeštadienį Antakalnio kapinėse dalyvavusių, tačiau M.Murzos judėjimui nepriklausantis vilnietis Algimantas Malinauskas įsitikinęs, kad svastikų nereikia sieti su fašistiniu judėjimu.

„Šis ženklas yra mūsų protėvių, - sakė A.Malinauskas. - Mes esame už lietuvių tautos išlikimą, todėl į kapines nuėjome pagerbti žuvusiųjų už nepriklausomybę“.

A.Malinauskas sakė, kad policija su jais elgėsi mandagiai - neleido eiti arčiau memorialo tik tada, kai šalia jo ėjo šalies vadovai. „Iš žmonių jokių replikų nesulaukėme, tik kai kurie nusistebėjo, kad M.Murzos judėjimas dar egzistuoja“, - sakė vilnietis, kuris su savo bendraminčiais prie memorialo taip pat padėjo gėlių vainiką.

Pasak M.Murzos, partija anksčiau naudojo vėliavą, kurioje raudoname fone, baltame apskritime yra parašytos keturios T raidės. „Ji Lietuvoje neturėjo jokio oficialaus ir juridinio statuso, - sakė šiaulietis M.Murza. - Vėliavos fone yra pavaizduota vyriškos ir moteriškos svastikos sudėtinė dalis. Tai yra suminė svastika, kitaip vadinama perkūno kryžiumi arba perkūno kūju“.

Vokietijoje, Austrijoje fašistinė simbolika yra uždrausta.