Tada metai turėjo 365,25 paros. Likutis per 128 metus sudarydavo maždaug vienos paros skirtumą. Tai buvo trūkumas.

Iš pradžių metai buvo skaičiuojami „nuo pasaulio sukūrimo“. Metų pradžia buvo laikomas kovo mėnuo, skirtas karo dievui Marsui. Kovo 1-oji, kaip Naujųjų metų pradžia, kai kuriose Vakarų Europos valstybėse buvo švenčiama iki 8 a., Rusijoje – iki 15 a., Anglijoje – iki 1752 m.

Naujuosius metus sausio 1-ąją katalikiškoje Europoje pradėta švęsti tik 1691 m., popiežiui Inocentui išleidus XII bulę.

Kreivanosė raganiūkštė

Italijoje šventės prasideda šv. Liucijos dieną, gruodžio 13-ąją. Tądien minima Šviesos šventė. Gruodžio 24-ąją ateina Babo Natalė (tarytum mūsų Kalėdų Senelis) ir prasideda šventė su gausybe dovanų. Švenčių siautulys trunka iki sausio 6-osios, kai pasirodo Befana – senutė ragana, kuri kiekvieną vaiką apdovanoja šokoladiniais gardumynais.

Na ir sekasi italiukams – jie dukart gauna dovanų. Žinoma, jeigu vaikas buvo geras ir paklusnus, nes negeriesiems Befana į dovanoms pakabintas kojinaites prikiša angliukų.

Kumpanosę raganą atsikišusiais dantimis, ant akių užsimaukšlinusią smailą kepurę, su ilgu apsiaustu ir skylėtomis kojinėmis, nuo stogo ant stogo keliaujančią pėsčiomis arba raitą ant šluotos, temperamentingieji italai labai myli.

Legenda pasakoja, kad į saulėtą šalį ji atkeliavo atsitiktinai, bet Italijoje jai taip patiko, kad apsigyveno čia visam laikui. Be to, keistuoliai italai pro savo namų langus Naujųjų metų išvakarėse išmėto senus daiktus ir stebi linksmą praeivių reakciją.

O gal kam nors, neišgalinčiam nusipirkti reikiamo rakando, tai būna mažytė kalėdinė dovana? Šis veiksmas – irgi raganos Befanos nurodymas atsikratyti visokio seno šlamšto.

Su vaišėmis – per draugus

Religingieji ispanai, kurie bet kokią progą sugeba paversti spalvinga puota, pagrindine švente vis dėlto laiko Kalėdas. Šis vakaras praleidžiamas tik su šeima prie gausaus vaišių stalo. Būtent šiai vakarienei stengiamasi prisipirkti įvairiausių skanėstų.

Tiek maži, tiek dideli gurmanai svaigsta nuo saldumynų – jų gali būti įvairiausių rūšių: pyragėliai iš vyno tešlos, migdoliniai pyragaičiai, kepiniai su kmynais, riešutai. Dovanų, žinoma, daugiausia gauna vaikai, bet ne gruodžio 24-ąją, o sausio 6-ąją. Išvakarėse už langų jie prikabina gausybę kojinaičių.

Naujųjų metų sutikimas – gruodžio 31-oji, šv. Mikalojaus diena – visuotinė šventė draugų būryje. Visi linksminasi, kaip išmano.

Paprastai ispanai bendrai dengia stalą ir švenčia iki ryto. Kartais viena bendra kompanija tampa keli namo aukštai ar net namai, su vyno taure ir skanumynų lėkšte keliaujama nuo vienų kaimynų pas kitus. Daugelio nuomone, tai įspūdingiausia naktis – vakarą pradedi vienoje vietoje, o Naujuosius metus sutinki kitame miesto gale ar net užmiestyje.

Naujųjų „Kvailys“

Namiūro provincijos belgai, iš kurių europiečiai šaiposi, nes laiko keistuoliais, Kalėdų naktį praleidžia prie lošimo stalų. Kiekvienoje kavinėje, užkandinėje, restorane lošiamas kortų žaidimas, primenantis „Kvailį“. Laimėjusysis gauna pasakiškai skanią didžiulę spurgą – angelo arba mažo Kūdikėlio Jėzaus formos – padengtą glajumi ir apibarstytą cukraus pudra.

Kartais dovanojama 30 cm ilgio šokolado plytelė. Likus savaitei iki Naujųjų metų, Briuselyje atidaroma tarptautinė konditerijos mugė. Nusipirkti skanėstų, atvežtų iš visų Europos šalių, čia suvažiuoja ne tik Liuksemburgo šalių gyventojai, bet ir iš kitų kraštų.

Privalomas čiuožinėjimas

Nyderlandų sostinės Amsterdamo gyventojams pagrindinis Naujųjų metų įvykis – šv. Mikalojaus pasirodymas miesto uoste. Svečias atkeliauja jūra per Roterdamą. Tai vyksta pirmosiomis gruodžio dienomis. Visą laiką, likusį iki Naujųjų metų, vaikai stengiasi neišdykauti, nes tada iš Mikalojaus ir jo tarno Juodojo Piterio gaus dovanų.

Šalyje šventė minima tradiciškai, išskyrus niekuo nepaaiškinamą ir jokioje kitoje šalyje neatliekamą privalomą čiuožinėjimą savo miesto čiuožykloje. Kopenhagoje įrengiama didžiulė čiuožykla, ir daugeliui danų kelionė į sostinę su visa šeima išbandyti ledo tampa pagrindiniu šventės akcentu.

Naujųjų apatiniai

Peru ir Venesuelos gyventojams labai svarbu apatiniai baltiniai. Ir ne tik jiems. Naujametę naktį Peru ir Venesuelos gyventojai būtinai privalo dėvėti geltonus apatinius, o italas ar italė sulauks prasidedančiais metais nelaimės, jeigu nedėvės raudonų. Dėl to niekas neabejoja ir nesiginčija.

Meksikiečiai šią naktį irgi būna su raudonais apatiniais. O jeigu meksikiečiai ateinančiais metais nori keliauti, išklausę dvylikos laikrodžio dūžių ir suvalgę vynuoges, ima į ranką lagaminą arba du ir apeina namus. Kelionė tikrai įvyks.

Brazilijoje Naujieji metai sutinkami su muzika – ji garsi, jos labai daug, o drabužių ant kūno kuo mažiau. Visi turi rengtis tik baltai. Rio de Žaneiro gyventojai susirenka milžiniškame Kopakabanos paplūdimyje, įbrenda į jūrą, peršoka per septynias bangas ir meta į vandenį gėlių.

Filipinuose vyrai ir moterys apsivelka taškuotus drabužius. Taškai turi būti didoki, ne mažesni nei žirnis. Kišenėse – būtinai bent kelios monetos, o patiekalai ant stalo – tik apvalūs, simbolizuojantys sėkmę ir pinigus, tada Naujaisiais būsi turtingas.

Austriškų burtų paslaptis

Pedantiškiems austrams paskutinioji metų naktis – kone vienintelė galimybė pakvailioti. Tą vakarą ir jauni, ir seni perka alavines figūrėles ir lydo jas šaukšte virš žvakės liepsnos. Lydinį išpila į specialią lėkštutę. Iš formos sprendžiama, kas laukia kitais metais.

Neduok Dieve, jei lydinys primena skaičių 13, o saulė arba smaila kepurė – puiku. Kad sušiltų draugų kompanijoje, austrai geria karštą vyną, beje, kiek tik nori, o užkandą taupo, taigi paryčiais kas antras vyras vos laikosi ant kojų.

Sausio 1-ąją miestai ir kaimai atrodo tarsi išmirę. Visi miega. Gyventojai pabunda tik vakare ir traukia į artimiausią užeigą „taisyti sveikatos“… Senu papročiu tam geriausiai tinka dešrelės su karštais raugintais kopūstais.

Spalvingos Kalėdos ant burlentės

Australija – egzotiška šalis, tad ir Kalėdos joje visai ne tokios, kokias švenčiame mes, šiauriečiai. Ten nėra nei sniego, nei eglių, bet gyventojų tai neliūdina. Sidnėjaus paplūdimiuose Kalėdų senelis pasirodo ant specialios ryškiai papuoštos burlentės, su balta barzda ir raudona kepure.

Įrudęs kūnas aptemptas plaukiojimo kostiumu. O Naujųjų metų vakare įprasta didelėmis kompanijomis eiti stebėti fejerverkų. Linksmybės baigiasi vidurnaktį. Australai kasdien keliasi labai anksti, 5–6 val. ryto, o miegoti eina ne vėliau nei 10 val. vakaro. Naujieji metai – maloni ir reta išimtis, bet vis tiek lovose visi būna maždaug dešimt minučių po vidurnakčio, tai jiems atrodo labai vėlu.

Škotijos šiluma

Škotijoje ir Airijoje Kalėdų ir Naujųjų metų šventimas širdingas ir kupinas tradicijų. Naujųjų naktį, be poros minučių dvyliktą, prie daugelio namų pamatysi stovintį vyrą, būtinai tamsiaplaukį, apsivilkusį paprastai, bet su keistais daiktais ar maišu.

Tai ne Kalėdų senis. Nuskambėjus paskutiniam varpų dūžiui, vyras beldžia į duris, jos atidaromos, jis žengia į vidų būtinai dešine koja, pasisveikina ir teikia dovanas linkėdamas, kad namuose visada būtų šilta, šeimininkai nealktų, klestėtų, visus metus keltų tostus ir prašo apkabinti ir priglausti, nes lauke labai šalta.

Šaltinis
Savaitraštis "Laikas"
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją