O sunkiausiai prognozuojama, anot jo, ką teismas nuspręs juridinio asmens – Darbo partijos – atsakomybės klausimu.
Prokuroras Saulius Verseckas juodosios buhalterijos bylą nagrinėjančiai Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjų kolegijai siūlo iš Darbo partijos siūlo konfiskuoti daugiau nei 25 mln. litų nelegalių lėšų bei skirti 1,25 mln. litų baudą. Be to, partijai gali tekti padengti maždaug 3,8 mln. ieškinį Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir „Sodrai“, o taip pat – grąžinti 6 mln. Lt valstybės dotaciją. Tačiau P. Kujalis pabrėžia, kad teismo laukia keblus uždavinys – spręsti dėl bausmės juridiniam asmeniui, kuris teisiškai nebeegzistuoja.
Žmonės tie patys, partija – kita, teismui – galvosūkis
Situaciją komplikuoja neseniai įvykusios partijų jungtuvės. Ilgai apie sąjungą su „Tvarkos ir teisingumo“ partija suokę „darbiečiai“ pasirinko kur kas kuklesnį partnerį – nykštukinę Leiboristų partiją. Pakeista partijos vadovybė, Viktoras Uspaskichas „darbiečių“ vairą oficialiai perleido kitam kaltinamajam Darbo partijos byloje – pirmajam Seimo vicepirmininkui Vytautui Gapšiui. Tačiau kertinis pasikeitimas – tai, kad Darbo partijos, kaip juridinio asmens, nebeliko. Dabar ta pati politinė jėga su ta pačia viršūnėle veikia jau kaip kitas juridinis asmuo.
P. Kujalio nuomone, būtent dėl šio aspekto VAT sprendimas suformuos naują precedentą teismų praktikoje. Mat teisiškai teismas sprendžia dėl nebeegzistuojančio juridinio asmens atsakomybės.
„Tos sprendimo ir aš pats laukiu. Nes man, kaip baudžiamosios teisės mokslininkui, labai bus įdomu. Ir argumentacija, ir pan. Ypač jeigu bus vis dėlto patraukta partija baudžiamojon atsakomybėn. Juridinis asmuo yra pasikeitęs. Pagal Civilinį kodeksą, jis pasibaigęs. Nes restruktūrizacija – vienas iš pasibaigimo atvejų. Bus labai įdomu“, - DE:LFI teigė MRU lektorius.
Pasak jo, jeigu VAT teisėjų kolegija nutartų Darbo partijai taikyti finansines sankcijas, ši piniginė našta gali užgulti tik vieną juridinį asmenį – būtent „šviežią“ partiją, suformuotą po jungtuvių su leiboristais.
„Partija pirmą kartą traukiama baudžiamojon atsakomybėn. Juridinių asmenų, patrauktų baudžiamojon atsakomybėn, yra nemažai, - aiškino P. Kujalis. - Jeigu pripažintų, kad šis juridinis asmuo turi (mokėti baudas – DELFI), tai, be abejo, mokės. Būtent šitoje vietoje, aš manau, yra didžiausia problema. Nes dalis to juridinio asmens yra visiškai kitas juridinis asmuo. Tai yra net teorine prasme įdomu.“
Prognozė: procesas užtruks, bet ne iki senaties
VAT sprendimas bus tik pirmos instancijos teismo nuosprendis. Ką benutartų Daivos Pranytės-Zalieckienės vadovaujama teisėjų kolegija, P. Kujalio nuomone, sprendimas vis tiek bus skundžiamas. Apkaltinamojo nuosprendžio atveju – „darbiečių“, išteisinimo ar simbolinių bausmių atveju – prokuroro S. Versecko.
„Net neabejoju, kad byla pasieks ir kasacinę instanciją,. Ir, labai tikėtina, jeigu bus patraukta baudžiamojon atsakomybėn partija, galbūt net bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Bent jau bus bandoma kreiptis“, - prognozavo MRU lektorius.
Pasak jo, nuosprendžio apskundimas bei galimi papildomi skundai gerokai nutolins galutinį ir neskundžiamą verdiktą Darbo partijos byloje. Tačiau iki 2016 m. iškapsėsiančio senaties termino, pašnekovo manymu, tai tęstis neturėtų.
„Be abejo, turint omeny bylos rezonansą, turint omeny, kad partija suinteresuota šitą klausimą pabaigti, ir turint omeny paskutinius pakeitimus Baudžiamojo proceso kodekso, su proceso pagreitinimu surištus, aš manau, kad iki senaties suėjimo turėtų būti išnagrinėta“, - prognozavo P. Kujalis.
DELFI primena, jog prokuroras S. Verseckas V. Uspaskichui siūlo skirti 6 metų laisvės atėmimo bausmę. 5 metus už grotų prokuroras siūlo skirti Seimo narei Vitalijai Vonžutaitei, o naująjį „darbiečių“ lyderį V. Gapšį S. Verseckas norėtų belangėje uždaryti dvejiems metams. Visiems trims politikams prokuroras reikalauja realių laisvės atėmimo bausmių. Tuo tarpu buvusiai partijos finansininkei Marinai Liutkevičienei siūloma skirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant metams.