"Kompensacija skiriama trims mėnesiams. Jei per tą laiką niekas nesikeičia, vaikas privatų darželį lanko toliau, kompensacija skiriama iš naujo. Daugiausia tėvų kreipėsi dėl 100 eurų kompensacijos, kuri nepriklauso nuo šeimos pajamų.
Tačiau numatyta ir didesnė kompensacija - 175 eurų dydžio. Į ją gali pretenduoti mažesnes pajamas (iki 760 eurų per mėnesį) gaunančios šeimos. Parama bus pervedama ne privatiems darželiams, o tiesiai tėvams", - Eltai sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė.
Kaunas - pirmasis šalies miestas, priėmęs sprendimą kompensuoti dalį išlaidų tėvams, kurių vaikai lanko privačius darželius. Taip tikimasi sušvelninti vietų trūkumą valstybinėse mažųjų ugdymo ir priežiūros įstaigose ir netgi pagerinti demografinę situaciją mieste.
2015 metų savivaldybės biudžete tokioms kompensacijoms numatyta 86 886 eurų suma.
"Turėdami omenyje pastarųjų metų demografinę statistiką, matome, kad šiuo metu tikrai netikslinga galvoti apie brangias naujų darželių statybas. Į vietų trūkumo vaikų darželiuose problemą turime žiūrėti racionaliai ir neužsikrauti naštos ateičiai. Tuo pačiu visos turimos priemonės mums leis reaguoti į besikeičiančias demografines tendencijas.
Pagrindinis 100 eurų kompensacijos tikslas - lankstumas ir racionalumas. Į kompensacijas gali pretenduoti kauniečiai. Labai svarbu, kad vieno iš tėvų ar globėjų gyvenamoji vieta būtų deklaruota Kauno mieste. Ir, žinoma, pats vaikas turi būti registruotas Kaune", - akcentavo Kauno miesto mero pavaduotojas Simonas Kairys.
Anot Socialinės paramos skyriaus vedėjos A. Sudžiuvienės, kad būtų skirta kompensacija, vienas iš vaiko tėvų (globėjų) ar jų įgaliotas asmuo turi savivaldybėje užpildyti nustatytos formos prašymą-paraišką ir visais atvejais pateikti kompensacijai skirti būtinus dokumentus. Tarp jų - sutartį su nevalstybine švietimo įstaiga bei tos įstaigos (privataus darželio) išduotą mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaiko (-ų) ugdymą joje mokėjimo kvitą.
"Kaune sprendžiama problema padėti šeimoms, kurių vaikai nepateko į valstybinį darželį. O tai reiškia, kad tėvai anksčiau turi būti pateikę įstaigai prašymą priimti jų vaiką, bet jam pritrūko vietos tame darželyje. Tačiau kai tik vaikui ateina eilė lankyti savivaldybės įsteigtą vaikų darželį, tėvams kompensacija nemokama, jei jie ir toliau savo atžalą veda į privačią įstaigą, bet nepasinaudoja atsiradusia proga pervesti vaiką į valstybinį darželį", - aiškino A. Sudžiuvienė.
Iš dalies kompensuoti išlaidas, kurias šeimos patiria samdydamos vaikams aukles, savivaldybėje nėra numatyta. Lygiai taip pat finansinės paramos negauna į socialiai remtinų grupę nepatenkančios, bet gera finansine situacija negalinčios džiaugtis šeimos, kurios ryžtasi pačios mažus vaikus auginti (dažniausiai mamai atsisakant darbo, už kurį pastoviai mokamas atlygis). Privatus darželis, net ir iš dalies kompensuojant jo kainą, tokioms šeimoms "neįkandamas". Joms lieka tik viena: laukti vaikui vietos valdiškame darželyje, kai kada - beviltiškai.
Kauno politikams priimant sprendimą dėl privačių darželių mokesčių kompensavimo, būta nemažai opozicijos kritikos, kad toks sprendimas - socialiai neteisingas. Esą pasiturinčios šeimos, ir taip išgalinčios leisti savo vaikus į privačias įstaigas, su kompensacijomis dar pasigerins savo finansinę padėtį. Žinant posakį: duoda - imk, jos tikrai nepraleis progos gauti papildomų pajamų. Tuo tarpu šeimos, kurios privačioms įstaigoms pinigų neturi, bet į valdiškus darželius jų vaikai nepateko, ir toliau liks be paramos.
"Atkreipėme dėmesį į tai, kad dauguma tėvų iš tų, kurie kreipėsi kompensacijos, nebuvo užrašę savo vaikų į valstybines ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Bet kai įsigaliojo kompensavimo tvarka, tėvai vaikus užrašė į tas ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kuriose yra labai didelės eilės (Šilainių seniūnijoje).
Pavyzdžiui, prašymą pateikė šių metų liepos 10 dieną, o darželį lankyti pageidaujama, kaip patvirtinta prašyme, nuo liepos 11-osios. Tai rodo, kad tėvai užrašė vaikus į valstybines ikimokyklinio ugdymo įstaigas tik todėl, kad gautų kompensaciją", - komentavo savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus specialistė Edita Mikelionienė.
ELTA primena, kad iki šios vasaros Kauno miesto darželius lankė daugiau kaip 14 tūkst. vaikų. Pernai 739 vaikai į miesto savivaldybės įsteigtus darželius nepateko.
Nuo šių metų rudens daugiau nei pusė jų jau galės lankyti savivaldybės ikimokyklines ugdymo įstaigas. Papildomos grupės vasarą steigiamos bent keliuose vaikų darželiuose bei naujos - kai kuriose mokyklose, reorganizuojamose į daugiafunkcinius centrus.
Toks procesas tęsis ir ateinančiais metais. Tad iki 2016-ųjų pabaigos, kaip teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, vaikų darželių trūkumo problema antrajame pagal dydį Lietuvos mieste bus galutinai išspręsta.