A.Maldeikienės, N. Puteikio ir D. Kuolio keliai išsiskiria?

 (120)
Politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ bendražygiai Naglis Puteikis, Aušra Maldeikienė ir Darius Kuolys, kartu kandidatavę į Vilniaus tarybą, neranda bendro sutarimo dėl dalyvavimo Seimo rinkimuose.
Aušra Maldeikienė
Aušra Maldeikienė
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

N. Puteikis ketina dalyvauti su kelių partijų koalicija, vienas iš partijos „Lietuvos sąrašas“ lyderių D. Kuolys teigia dar nenutaręs, ar juose dalyvaus, o A. Maldeikienė greičiausiai dalyvaus kaip savarankiška kandidatė.

Vizijų kyla įvairių

Politinė partija „Lietuvos sąrašas“ Vilniaus miesto taryboje iškovojo 4 mandatus. Partijos „Lietuvos sąrašas“ atstovai – N. Puteikis, D. Kuolys, A. Maldeikienė ir Gediminas Storpirštis.

N. Puteikis portalui LRT.lt teigė, kad kitąmet vyksiančiuose Seimo rinkimuose ketina dalyvauti kelių mažų partijų koalicijoje – „Lietuvos sąrašo“, Krikščioniškosios demokratijos partijos bei Lietuvos centro partijos. „Dabar partijų atstovai tarpusavyje dėl to tariasi. [...] Tikimės pusės vietų Seime“, – nesikuklina politikas.

Naglis Puteikis
Naglis Puteikis
© DELFI (M.Ažušilio nuotr.)

Pasiteiravus, kuo ši koalicija skirtųsi nuo kitų partijų ir kokią nišą norėtų užimti, N. Puteikis išskyrė tris svarbiausius uždavinius.

„Norime, kad būtų atstatyti rinkimai į seniūnijų tarybas; norime atkurti 1994-aisiais panaikintą visuomenės atstovavimą teismuose; taip pat absoliutaus finansų skaidrumo. Pavyzdžiui, Danijoje bet kuris pilietis gali užeiti į bet kurią valstybės įstaigą ir specialus tarnautojas jam suteiks informaciją visomis formomis apie bet kurią sąmatą, darbus ar paslaugas, kurios buvo nupirktos naudojant biudžeto pinigus iki paskutinio euro cento“, – išskyrė N. Puteikis.

Tuo metu „Lietuvos sąrašo“ lyderis D. Kuolys pripažino dar nenutaręs, ar dalyvaus Seimo rinkimuose. „Kol kas dirbu ir dirbsiu Vilniuje. Mes esame laisvų žmonių sambūris, kuris svarsto savo ateities perspektyvas, diskutuojame. [...] Mūsų partija deklaravusi, kad nesiekia valdžios, o tiesiog piliečių, visuomenės savivaldos – ko nepavyko nuveikti politinėms partijoms per 25 metus“, – pridūrė D. Kuolys.

Darius Kuolys
Darius Kuolys
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Portalui LRT.lt pasiteiravus, ar realu, jog šių partijų koalicija galėtų gauti pusę vietų parlamente, D. Kuolys atsakė: „Nežinau, apie tai su N. Puteikiu dar neteko kalbėti. Bet kiekvienas politikas gali turėti įvairių vizijų.“

A. Maldeikienė žada dalyvauti kaip savarankiška kandidatė

Vilniaus miesto tarybos narė A. Maldeikienė teigia greičiausiai dalyvausianti būsimuose Seimo rinkimuose, bet esą neaišku, ar tai darys su „Lietuvos sąrašu“.

„Niekad nebuvau tos partijos narė, atsiradau ten visiškai atsitiktinai. Eidama į savivaldos rinkimus pasakiau, kad kategoriškai niekada nepalaikiau violetinio judėjimo ir „Tiesos“ judėjimas man nesuprantamas, nes nežinau, kokios tiesos jie nori. Visuomenėje tiesa yra nustatoma teismo procesuose. Nežinau, ar galėčiau jiems atstovauti, nors ten yra tikrai labai simpatiškų žmonių, bet ar jie turi politines pažiūras – nežinau.

Mano idėja yra būti savimi, nes sunkiai save įsivaizduoju lietuviškų partijų kontekste. Turiu aiškias politines pažiūras, bet jos nesirealizuoja šioje erdvėje. Todėl, jei kandidatuosiu, tai kaip savarankiška kandidatė. [...] Tačiau tikimybė, kad tokie žmonės kaip aš, kurie nesąmonių nekalbėjo ir nekalbės, bus išrinkti – maža“, – LRT.lt komentavo A. Maldeikienė.

Ekonomistė teigia, kad sostinės Žirmūnų apygardoje parlamento rinkimams buvo užsiregistravusi spontaniškai, tačiau kitąmet vyksiantiems Seimo rinkimams pradės ruoštis nuo būsimo pavasario.

„Man tiesiog nusibodo klausytis nesąmonių apie socialinius modelius. Tai – kliedesiai. Socialiniai modeliai, kuriuos daro mokslininkai, yra visiška nesąmonė, nes jie juos analizuoja, o ne daro. Politinės partijos turi juos kurti pasiremdamos savo politinėmis pažiūromis. Į rinkimus partijos eina siūlydamos visuomenei vieną ar kitą jų pasaulėžiūrą atitinkantį socialinį modelį, o rinkėjai nutaria, kuris jiems yra artimesnis“, – aiškino A. Maldeikienė.

Pasak politikės, juokinga stebėti, kaip greitai ir akivaizdžiai pamirštami pažadai rinkėjams: „Aš sąmoningai nedalyvavau koalicijos sutarties rašyme, bet pasakiau, kad ją vykdysiu, pasirašiau. Ar tie žmonės prisimena, ką pažadėjo? Pas mane ta sutartis guli namuose ir darbe ant stalo – visada galiu pasitikrinti ir tikrinsiu kiekvieną mūsų politinį sprendimą. Iš tikrųjų į politiką einu po truputėlį šviesti ir mokyti žmones“, – LRT.lt kalbėjo A. Maldeikienė.

www.lrt.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: užgrius šilti, bet šlapi pokyčiai (3)

Paskutinę rugsėjo savaitę sulauksime permainų. Iki savaitės vidurio orai bus sausi, temperatūra žymiai nesikeis. Tačiau antroje savaitės pusėje termometrų stulpeliai šoktels aukštyn. Deja, bet šiluma mėgautis trukdys smarkus vėjas ir pliaupiantis lietus.

F. Kukliansky: Vilniaus merai keičiasi, bet niekas neranda vietos žydų gelbėtojų paminklui (37)

Rugsėjo 23-ąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Ilgus metus Holokausto tema Lietuvoje buvo nutylima, o prezidentas Algirdas Brazauskas, atsiprašęs žydų tautos, toli gražu ne vien pagirtas buvo. Šiandien jau net vokiečiai mano, kad Lietuva yra pirmoji Rytų Europos valstybė, kuri atvirai kelia savo gyventojų kaltės klausimą. Maždaug prieš mėnesį solidžiausiame Vokietijos dienraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ publikuotas straipsnis apie Lietuvos pastangas atvirai kalbėti apie Holokausto istoriją.

Kaip vakarais laiką leido Maironis? (37)

Rugsėjo 16-ąją Maironio lietuvių literatūros muziejuje lankytojams bus atvertas literatūros klasiko, prelato Maironio memorialinis butas, kuris per pastaruosius metus restauruotas visiškai tiksliai.

Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų ir atkurti žydų institutą (38)

Puoselėjant žydų paveldą, Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų, atkurti žydų mokslinį institutą, o Vyriausybės rūmuose įamžinti prie Lietuvos valstybės atkūrimo prisidėjusių žydų atminimą.

Emigracija: buvo išsigelbėjimas, tapo tragedija (414)

Per dešimtmetį mūsų padaugės iki 3,5 mln. Tokiais nerealiais tikslais ir bendromis frazėmis grįsta politikų kol kas tik popierinė kova su didžiausiu mūsų valstybės iššūkiu – demografiniu nuosmukiu.