Į DELFI kreipėsi Laura Radzevičiūtė – J. Krasnicko nemalonėn patekusi ir darbo netekusi buvusi Alytaus teatro direktorė. Moteris prisipažįsta: skandalingąjį įrašą paviešinęs „YouTube“ vartotojas „Kylanti Drėgmė“ – tai ji. Ir tuo J. Krasnicko bėdos nesibaigia. Alytaus meras atsidūrė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), kuri ne kartą minima įrašuose, akiratyje.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas

J. Krasnickas, pasirodžius pirmajam įrašui, kreipėsi į teisėsaugą. Dėmesio Alytaus meras sulaukė. Bet turbūt ne tokio, kokio tikėjosi.

DELFI šaltinių teigimu, pats J. Krasnickas atsidūrė STT akiratyje. Dėl paviešintų mero kalbų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį. Ten numatoma, kad „valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų“.

Anot DELFI šaltinių, tyrimą atlikti pavesta STT Kauno valdybos pareigūnams. Ikiteisminį tyrimą dėl galimo Alytaus mero piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūra.

Šią informaciją vėliau DELFI oficialiai patvirtino ir Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė. „Tikrai taip“, - teigė E. Martinonienė.

Mero įrašą viešina su laišku

Galimai neteisėtą savo atleidimą teisme ginčyti ketinanti buvusi teatro direktorė pateikia ir dar vieną jos ir J. Krasnicko pokalbio epizodą. Šįsyk – apie tai, kaip ji „lėks kaip šiferio lakštas virš Paryžiaus“, kaip merui „gaila jos vaiko“ ir kaip J. Krasnickas sako esąs komunistas ir Lietuvą siunčia, liaudiškai tariant, „ant trijų raidžių“.

Tik DELFI naują įrašo epizodą davusi L. Radzevičiūtė pokalbį su J. Krasnicku sutiko paviešinti su viena sąlyga – kad kartu bus publikuojamas jos atviras laiškas apie konfliktą su meru ir įrašo padarymo aplinkybes:

TIKROJI MERO JURGIO KRASNICKO ŽODŽIŲ ISTORIJA

Šis laiškas, ko gero, gali pakeisti likusį mano gyvenimą. Šiek tiek baugu. Tačiau pilietinės pareigos jausmas turi būti stipresnis už bet kokias baimes. „Jeigu duosi valią baobabams, ištiks katastrofa“, - Antoine'as de Saint-Exupery, „Mažasis princas“.

Po paviešinto mero monologo praėjo beveik dvi savaitės. Visi laukėme paprastų, atvirų ir žmogiškų mero atsiprašymo žodžių. Gaila, bet lauktos nuoširdžios ir teisingos mero atgailos ar atsiprašymo taip ir neišgirdome.

Negaliu daugiau taikstytis su tokiu dviveidiškumu ir melagystėmis. Koktu stebėti, kaip viešoje erdvėje sukasi melagingi straipsniai ir „klipukai“ apie mero nekaltybę, bet kokia kaina bandoma įtikinti, esą tas paviešintas pokalbis – politinis susidorojimas, juodosios politinių oponentų technologijos, kad žodžiai jo, bet gigantiški planai ne jo, o jo keiksmažodžius, skirtus Lietuvai, specialiosioms tarnyboms ir prezidentei Daliai Grybauskaitei, mistiniai piktavaliai per prievartą sudėjo į J. Krasnicko lūpas.

Šis įrašas nesumontuotas iš atskirų pokalbių, atskirose vietose tartų žodžių ir visiškai neiškraipo pono mero minčių. Įrašas, kuriame J.Krasnickas „vaizdžiai“ pasakoja apie savo planus yra visiškai autentiškas, darytas jo kabinete, Alytaus miesto savivaldybėje. Viso įrašo trukmė – pusantros valandos. Įrašą padariau aš, Laura Radzevičiūtė.

Įrašas – priverstinė gynyba

Laimėjusi Alytaus teatro direktoriaus konkursą, praėjusius metus prisimenu kaip didelių iššūkių ir kūrybinių projektų etapą. Kai kuriuos jų dar spėjau realizuoti. Tiesa, nesuprantu, kodėl teatro direktoriaus vieta sukėlė tiek „politinių aistrų“. Vos pradėjusi dirbti, sulaukiau įvairių mano vadovaujamai įstaigai nenaudingų politikų reikalavimų, o į visišką nemalonę patekau, kai teatro direktoriaus pavaduotojo pareigų konkurso nelaimėjo Alytaus miesto tarybos narys, mero partijos bičiulis, Seimo nario Juliaus Sabatausko padėjėjas Edmundas Čečėta. Į šias pareigas priėmiau ilgametę teatro darbuotoją. Būtent tada pasipylė mero ir dabar jau buvusio jo patarėjo Raimundo Jančiausko grasinimai susidorojimu, neva aš, anot jų, griaunu nusistovėjusią tvarką ir sistemą.

Laura Radzevičiūtė
Skaudžiausia, kad žmonių šantažas ir kerštas buvo nukreiptas ne tik mano, bet ir mano vaiko adresu. Bet kuri moteris įnirtingai ginasi, kai ją puola. Ir ginasi su dvigubu įniršiu, kai pavojus iškyla ir jos vaikui. Paaiškėjus, kad „po padidinamuoju stiklu“ esu stebima ir aš bet, ir kada bei su kuo į darželį palydimas mano vaikas, su kuo ir kada važiuoja namo, supratau, kad pavojus man ir mano vaikui – realus. Todėl po daugybės ženklų, vieną dieną, skubiai ir isteriškai iškviesta eilinį kartą pas merą „ant kilimėlio“ paspaudžiau „įrašyti“. Kiek galiu įrodinėti kai kuriems vietos politikams, žmonėms, kad juoda yra juoda, o balta – balta.

Paprasta tiesa

Nesu politikė, nekandidatuoju ir nekonkuruoju su Jurgiu Krasnicku dėl postų.

Mere, niekas prieš jus neorganizavo jokių aukšto lygio juodųjų technologijų. Tai – ir ne politinių oponentų ar mistinių „piktavalių“ darbas. Tai viso labo – aš, keturmečio sūnaus mama, pilietė, kuriai – ne tas pats, kas vyksta Alytuje ir visoje Lietuvoje, kuri gina save, savo vaiką, o gal ir galimas kitas šantažo aukas.

Ponas Jurgis Krasnickas išmano „mechanizmus“ ir mėgsta žaisti „va bank“, todėl tikėtina, kad šiam politikui vaizduotės užteks ir toliau mulkinti žmones savo makabriškomis kalbomis, skleisti propagandą, o gal net greituoju būdu įgyvendinti savo grandiozinius planus.

„Rubikonas peržengtas, burtas mestas“, Gajus Julijus Cezaris. Piliečiai turi žinoti ne tik fasadinę, kostiumuotą Alytaus politikų pusę, bet ir tikrąjį veidą bei tikruosius tikslus, mintis, motyvus.

Žinau, kad meras kreipėsi į policiją ar prokuratūrą dėl įrašo autentiškumo ir paviešinimo. Pateiksiu visą pusantros valandos įrašą teisėsaugai. Neabejoju, kad pareigūnai, vadovaudamiesi šiuo įrašu, pradės tyrimą ne dėl šmeižto ar juodųjų technologijų naudojimo, bet pagal kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius.

Pagarbiai,
Laura Radzevičiūtė

Viso įrašo L. Radzevičiūtė teigia negalinti viešinti. Moteris taip pat patvirtina, kad pirmasis įrašas – iš ilgo pokalbio surinktos J. Krasnicko „sparnuotos frazės“, vieną iš kurių išgirsite ir antrojoje įrašo dalyje. Mero teiginius, esą įraše į sakinius suklijuoti pavieniai žodžiai, DELFI pašnekovė kategoriškai atmeta. Antroji įrašo dalis, pasak L. Radzevičiūtės, yra be iškarpymų – tai ištisinis pokalbio mero kabinete epizodas.

Pokalbį su buvusia teatro direktore apie tai ir įrašo padarymo aplinkybes netrukus skaitykite DELFI. O kol kas – jūsų teismui pateikiamas antrasis L. Radzevičiūtės pokalbio su meru įrašas.

Viena po kitos – užuominos apie vaiką

Pokalbyje J. Krasnickas su L. Radzevičiūte kalba familiariai, ne sykį ją vadina „Laurute“. Be to, meras ne sykį kartoja esąs medikas pediatras – ir jam esą neramu dėl atleidžiamos teatro direktorės vaiko. Štai kelios mero citatos:

„Man žinai, ko? Vieno dalyko gaila pakolkas. Jeigu užpyksi – užpyk. Tavo vaiko.“

„Vis dėlto esu pediatras. Juokauju. Tavo šaunus vaikas. Tai aš manau, kad motina, turėdama tokį statusą, kurį tu turi, galėtų būti svarbi. Bet aš manau, Laurute, kad tu perlenkei lazdą.“

„Duok Dieve, aš tau linkiu – nuoširdžiai tau linkiu – kad tavo veiksmai pasiteisintų. Dėl tavo vaiko. Tu man tai, žinok – neužpyk, tu dzin. Bet aš – pediatras. Ir man tavo vaiko ateitis svarbi. Nes jau tu – aš manau, kad tu esi sugadinta, kaip ir aš. Mušta korta. O dėl vaiko – tai aš norėčiau, kad jam pavyktų.“

Na, kaip pasakytų konservatorė Rasa Juknevičienė, viskas gerai turbūt, bet mintys kyla įvairios.

J. Krasnickas L. Radzevičiūtę kaltina politikavimu, prikiša jai ryšius su bent jau šioje įrašo dalyje neįvardijamais politikais. „Tau gal atrodo, kad tu turi didelį palaikymą iš šono. Aš manau, Laura, kad tu klysti. Nes tu esi čia tik atvykusi, o čia kai kas yra tarpusavy susiję. Taip, esu bjaurus tipas. (…) Turi būti vienas nugalėtojas“, - kalba Alytaus meras.

Kaip ir teigiama L. Radzevičiūtės laiške, J. Krasnickas ją vadina „blogu pavyzdžiu“. „Tu duodi labai blogą pavyzdį įstaigoms. (…) Jeigu einam ant principo, tai patikėk – po Naujų metų tavęs neliks“, - žada J. Krasnickas.

Anot buvusios teatro vadovės, pokalbis įrašytas pernai lapkritį. Beje, ironiška, bet meras ne sykį ragina L. Radzevičiūtę pokalbį įsirašyti. „Gali įsirašyti, kur nori – po Naujų metų tavęs neliks“, - beria J. Krasnickas.

Mažas vyrukas – ir aukso paminkliukas

Įraše Alytaus meras negaili savotiškų komplimentų sau.

„Aš – mažas vyrukas. Už pusę milijono man aukso paminkliuką nedidelį pastatykit, vyrai. Ir dar pusė liks“, - sako J. Krasnickas.

Meras taip pat tikina neišgyvensiantis, jei nelaimės tiesioginių rinkimų. Esą ta „su**sta“ mero alga – ne toks ir didelis nuostolis.

„Jeigu tu manai, kad man baisiai aktualu tapti meru, tai, vaikeli, giliai suklydai. Nes tuos su**stus keturis tūkstančius aš visą laiką uždirbsiu. Čia STT ir FNTT. Supranti – aš susireikšminęs berniukas. (…) Jeigu nepakeisi taktikos – gali įsirašyti, kur nori, paduok mikrofoną, pasakysiu: ir Lauros tuoj neliks“, - beria Alytaus galva.

„Dabar tu užkabinai per giliai. O kai užkabini per giliai – gauni į ragus“, - priduria jis.

O Lietuva? Eina ji na**ui

Čia pasigirsta ir pirmajame įraše buvęs epizodas apie ch**ovus įstatymus – kaip jie perkami ir parduodami. Ši frazė nuskambėjo bręstančio L. Radzevičiūtės atleidimo iš teatro direktorės pareigų kontekste. Meras teigia nemanantis, kad teatro direktorė gali apsiginti.

„Jeigu tu apsiginsi – tai jau bus išvis šakės. Sekančiam užėjime tave pasodins – būk rami kaip belgas“, - žada J. Krasnickas.

Kalbėdamas su L. Radzevičiūte socdemas dalijasi ir savo politinėmis pažiūromis – jis save vadina komunistu. „Žinok, aš nebuvau Komunistų partijoje, bet aš, žinok, komunistas“, - lepteli J. Krasnickas.

O pokalbio epizodas baigiasi labai savotišku dialogu:

–Vardan ko, Laura, aš dabar turėčiau stengtis?

–Vardan tos Lietuvos, mere.

–Eina ji na**ui.

Mero patarėjas: iš pradžių kalbėjo, po to – užsipuolė

Alytaus meras J. Krasnickas į skambučius mobiliuoju telefonu ilgai neatsiliepė – kaip ir pirmojo įrašo paviešinimo dieną. DELFI pavyko susisiekti su mero patarėju ryšiams su žiniasklaida Romu Jankausku. Pastarasis išdėstė savo ir mero poziciją, kartojo, kaip J. Krasnickas dėl įrašo kreipėsi į teisėsaugą – tačiau šios pokalbio dalies DELFI viešinti negali, mat tam pasipriešinti nusprendė pats R. Jankauskas. Paklausęs, ar pokalbis buvo įrašomas ir sulaukęs teigiamo atsakymo, mero patarėjas leidosi į žodžių mūšį.

– Ar jūs mane įrašinėjote? Jūs mane turėjote perspėti prieš įrašinėdamas mane.

– Tiesiog – vardan tikslumo, kad nebūtų klaidų citatose.

– Ne, ne. Jūs mane turėjote perspėti prieš įrašinėdamas mane.

– Tai galim pakartoti. Aš jus dabar...

– Jūs manęs neperspėjote – aš paduosiu jus į teismą.

– Tai gerai – aš jus dabar perspėju, kad įrašinėju ir galim...

– Ačiū, dabar aš jau jums nieko nekomentuoju.

– Jūs mane juokinate, pone Jankauskai. Jūs tik ką pakalbėjot, o dabar sakot, kad nieko nekomentuojat.

– Aš tiesiog žinau įstatymus ir gerbiu. O jeigu jūs jų nežinot ir jų negerbiat ir laikot save žurnalistu – tai man yra blogai.

– Jūsų, kaip mero patarėjo, darbas yra atstovauti merui pokalbiuose su žiniasklaida, teisingai?

– Labai teisingai. O žiniasklaidos pareiga ir prievolė yra įspėti pašnekovą, kad jis yra įrašinėjamas.

– Taigi aš jus dabar įspėju ir norėčiau pakartoti mūsų pokalbį.

– Ačiū. Šitoj vietoj aš neturiu, ką jums pasakyti.

– Jūsų pasirinkimas. Man lieka parašyti, kad jūs atsisakote komentuoti.

– Jūs mane įrašėte be mano sutikimo.

– Gerai, tai tos dalies aš nepublikuosiu. Tiesiog publikuosiu, kad jūs atsisakote komentuoti.

– Tai labai ačiū, aš daugiau neturiu apie ką su jumis kalbėti.

Su meru – ta pati daina

Meras J. Krasnickas galų gale atsiliepė ir pasikalbėjo su DELFI. Tirados būta ilgos – ten meras pasakojo, kaip įrašo autorė „turėtų sėdėti“, o viskas yra montažas. J. Krasnickas pasakė ir dar daugiau. Bet ir šio pokalbio DELFI viešinti negali – meras, kaip ir jo patarėjas, vidury pokalbio pasipiktino esąs įrašinėjamas, ir vėl tenka viešinti tik paskutiniąją pokalbio dalį.

Jurgis Krasnickas
– Ar jūs mane perspėjot, kad įrašinėjat? Ar perspėjot, kad įrašinėjat?

– Tik ką su ponu Jankausku šnekėjau. Tai galim pakartoti pokalbį – dabar įspėju. Galim iš naujo pradėti?

– Matot, pradėkit su kuo nors kitu iš naujo. Su manim nepavyks. Jau jūs su manim tiek pradėjot, kad aš neturiu, kur dėtis. Ačiū.

– Ačiū jums.