„Riestainio skylę jie gaus, o ne Golovatovą“, – savo tinklaraštyje parašė Tarptautinės antiteroro būrio „Alfa“ veteranų asociacijos viceprezidentas Aleksejus Filatovas.
Jis pranešė leidiniui, kad artimiausiu metu per asociacijos pasitarimą jie svarstys klausimą apie teismą Austrijoje.
NI pašnekovo duomenimis, M.Golovatovas Austrijoje ilsėjosi. Jį išlaisvinti pavyko Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos ir prokuratūros pastangų dėka.
„Niekas neabejojo, kad M.Golovatovas bus išlaisvintas. Kuo jis nusikalto? Tuo, kad vykdė įsakymą?“ – piktinosi A. Filatovas.
Jis papasakojo: „1991 m. mes vykdėme vyriausiojo vado įsakymą. Mes buvome kariai. Gyvenome vieningoje valstybėje ir Lietuva buvo jos dalis. Jos nepriklausomybės dar niekas nebuvo pripažinęs, juolab šalies vadovybė.“
A. Filatovas taip pat leidiniui teigė, kad operacijos metu „Alfa“ būriui priešinosi toli gražu ne beginkliai žmonės. Esą būrys neteko žmonių: žuvo vyresnysis leitenantas Viktoras Šatskich, kuris buvo M. Golovatovo pavaldinys.
„Kai jis buvo nužudytas, pirmasis ir paskutinis Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas pareiškė, kad nieko į Vilnių nesiuntė. Nors visi puikiai žino, kad mes be komandos, savarankiškai nieko negalėjome daryti“, – pažymi A. Filatovas.
Jo nuomone, M. Golovatovas manė, kad lietuviai iš pradžių norės atsiskaityti su tais, kurie davė įsakymus, o ne su tais, kurie juos vykdė.
„Būtent todėl M. Golovatovas nors iš žinojo, kad lietuviai kažko imasi, neteikė tam didelės reikšmės. O be reikalo, sprendžiant iš susiklosčiusių įvykių“, – pareiškė A. Filatovas.
M.Golovatovas vadovavo televizijos bokštą 1991 metais šturmavusiam "Alfa" būriui. 1991 m. sausio 13 d. naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, daugiau kaip tūkstantis buvo sužeisti. Jis įtariamas veikomis, kurios priskiriamos prie karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.