„Kalbant apie dabartines reakcijas į krašto plėtrą ir nusivylimą juo, panašiai buvo ir tarpukariu, - tvirtina istorikas. - Tarpukario Lietuvoje taip pat būta didelio atotrūkio tarp elito ir paprastų žmonių. Valdžia, ypač demokratinėje visuomenėje, buvo ir yra nemėgstama. Esą ji elgiasi ne taip, kaip kai kurie žmonės norėtų. Iš tokio požiūrio kildinu ir 1926 metų perversmą. Visuomenė buvo nusivylusi politinėmis partijomis, galiausiai imtasi veiksmų nuversti valdžią jėga“.
A.Eidintas dienraščiui pripažino, kad dabartinis emigrantų iš Lietuvos srautas jau pasiekė pavojingą ribą.
„Tokio masto emigracija, be abejo, yra pavojinga. Jau dabar nemažai verslininkų skundžiasi, kad sunku rasti darbuotojų. Tačiau man norisi paminėti ir kitą dalyką. Ar patys verslininkai, ekonominio klestėjimo metais važinėję "Ferrari" automobiliais, o savo darbuotojams mokėję minimumą - 600 litų, dėl to nėra kalti?“ - klausė istorikas.
„Reikia projektų, kuriais būtų siekiama grąžinti emigrantus. Mūsų politikoje išeivijos atžvilgiu matau vieną rimtą klaidą. Dar nežinant, kas bus aktualu emigrantams, pradėti kurti tam tikri modeliai. Tačiau gal vietoj sekmadieninių lituanistinių mokyklų užsienyje galėjome pasiūlyti lituanistines vasaros stovyklas čia, Lietuvoje? Kur vakarietiško lygio internatai, kuriuose vaikai būtų mokomi, gerai prižiūrimi, o savaitgalius praleistų pas senelius? Dabar mūsų politika yra tokia: jūs tik važiuokite, mes jums į Airiją ar kitur atsiųsime kunigą, mokytoją, vadovėlių,“ - sakė jis.