„Mintis atlikti šį tyrimą bent iš dalies kilo beskaitant DELFI. Jame kelis kartus teko matyti įdomiai pateiktus, lengvai skaitomus, panašaus pobūdžio straipsnius, o šis straipsnis konkrečiai „Lietuvos įtakingiausieji: galutinis sąrašas“ tikriausiai ir buvo pagrindinė mano tyrimo paskata“, – kodėl ėmėsi šio tyrimo, aiškino jis.
Rėmėsi įnagiais, skirtais vertinti populiarumą
Anot R. Tarasovo, tyrimui atlikti jis pasinaudojo metodika ir ištekliais, kurie jam buvo prieinami atliekant praktiką „Red Consultancy“ viešųjų ryšių agentūroje Londone.
„Tai interneto įrankiai, skirti matuoti ir vertinti socialinių tinklalapių aktyvumą: „Socialbakers“, „Fanpagekarma“, „Twitonomy“, „Followerwonk“. Ir nors kai kurios šių įrankių funkcijos yra mokamos, kiekvienas vartotojas gali su jomis susipažinti ir jas išbandyti. Funkcijos yra apribotos, jei analizuojama anketa turi daugiau nei 25 tūkst. pasekėjų“, – pasakojo vaikinas.
Atlikdamas tyrimą jis aiškino vertinęs žymių žmonių asmeninių „Facebook“ ir „Twitter“ paskyrų populiarumą Lietuvoje bei kitose šalyse, parašytų pranešimų gausą, dažnumą ir taip pat tai, kaip šie pranešimai buvo priimami kitų vartotojų (kiek būta pasidalinimų ir teigiamų – „patinka“ – įvertinimų).
Papasakojo, į ką atsižvelgė
„Kitas svarbus veiksnys – pasekėjų augimas, kuris paprastai atspindi įžymybės populiarumą ir jų tiesioginį aktyvumą socialinėje erdvėje. Pavyzdžiui, Dalia Grybauskaitė savo „Facebook“ paskyroje turi 353,334 pasekėjus, o savaitės prieaugis vidutiniškai yra +0.16%, taigi kas savaitę jos paskyrą papildo 565 nauji žmonės. Galimybė demografiškai įvertinti savo pasekėjų bazę yra labai naudinga anketos savininkui, nes tai įgalina kryptingą bendravimą su auditorija.
Galiausiai, tai, kiek pranešimų yra parašoma anketoje, nurodo jos aktyvumą, kuris, kaip buvo minėta, turi tiesioginį ryši su pasekėjų prieaugiu. Pasidalindami pranešimu pasekėjai tiesiogiai išreiškia savo paramą ir pritarimą (kuris viešųjų ryšių pasaulyje yra vertinamas bent 3 kartus labiau už tiesioginę reklamą) tuo pačiu perduodami pranešimą savo draugams. Tokiu būdų paskyros autoriaus žinutė gali pasiekti daug didesnę nei tiesioginė pasekėjų auditorija. Funkcija „patinka“ yra labai panaši į pasidalinimą tik vertinama mažiau, vien dėl to, kad yra trumpiau matoma platformos veiklos istorijoje ir, iš vartotojo perspektyvos, yra mažiau asmeniška“, – pasakojo R. Tarasovas.
Jo teigimu, tai pirmas išsamus tokio pobūdžio tyrimas Lietuvoje.
Turtą ir apklausas pakeitė soc. tinklai
„Tradiciškai siekiant įvertinti asmens visuomeninę įtaką ir populiarumą būdavo vertinamas jo turtas bei atliekamos žmonių apklausos. Tačiau naujos technologijos ir plačiai paplitęs socialinių tinklapių naudojimas, sukuria galimybę tiksliai įvertinti ir apibrėžti konkretaus asmens populiarumą ir jo įtaka socialinėje erdvėje.
Šiuolaikiniame amžiuje technologijos pakeitė mūsų sąveika su aplinka ir joje esančiais objektais. Didžioji dalis žmonių (ypač – jaunesnės kartos) vis daugiau laiko praleidžia internete nei skaitydami laikraščius, žiūrėdami televiziją ar užsiimdami kitokia veikla. Socialinė medija užima itin svarbią vietą mūsų gyvenime. Socialiniai tinklalapiai leidžia pasiekti tarptautinę auditoriją, akimirksniu pasidalinti informacija ir sulaukti grįžtamojo ryšio“, – aiškino vaikinas.
Jo teigimu, pastarųjų metų įvykiai, pavyzdžiui, bandymas įvykdyti valdžios perversmą Turkijoje, tik pabrėžia socialinės medijos svarbą.
„Kuomet tradicinė žiniasklaida Turkijoje buvo perimta, vienintelė prezidento Recepo Tayyipo Erdogano galimybė susisiekti su tauta buvo socialiniai interneto kanalai. Kas žino, kaip galėjo pakrypti įvykiai, jei jam nebūtų pavyke to padaryti. Kitas pavyzdys, tai 2010 metais įvykęs arabų perversmas, dar žinomas kaip „Facebook revoliucija“. Galiausiai – Donaldo Trumpo stulbinantis „Twitter“ paskyros išnaudojimas bendraujant su rinkėjais“, – pavyzdžiais žarstėsi jis.
Ragina aktyviau išnaudoti soc. medijos galimybes
Savo tyrimu R. Tarasovas taip pat aiškino norintis paskatinti mūsų šalies politikus, verslo žmones, sportininkus bei žurnalistus labiau išnaudoti socialinės medijos teikiamas galimybes.
„Pavyzdžiui, „Twitter“ paskyra Vakarų Europoje ir ypač Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Valstijose yra ypač vertinama ir net plačiai cituojama tradicinės žiniasklaidos. Manau, šios tendencijos netruks ateiti ir į Lietuva. Tad žmonės, pirmieji pradėję naudotis socialinės medijos platformomis, iš jų gaus daugiausiai naudos“, – mokė jis.
Tyrimo metu vaikinas pastebėjo, kad socialinius tinklus itin aktyviai ima naudoti į Europos parlamentą patekę Lietuvos politikai – beveik visi jie turi „Twitter“ paskyras.
Priartina prie klientų ir gerbėjų
„Socialinė medija taip pat įgalina verslo atstovus pasiekti plačias potencialių klientų auditorijas, supažindinti juos su savo produktais bei siūlomomis paslaugomis, sukurti draugiškesnio ir labiau į klientą orientuoto verslo įvaizdį. Dažnas verslo startuolis pradeda nuo socialinių tinklalapių. Dauguma individualia veikla užsiimančių žmonių Lietuvoje taip pat plačiai naudojasi „Facebook“ platforma.
Galiausiai, garsenybės, kurių populiarumas arba nuosmukis dažnai tiesiogiai priklauso nuo socialinės medijos. Tokios žvaigždės kaip Justinas Bieberis ir Kim Kardadashian susilaukė sėkmės tik dėl populiarumo internete. Tuo tarpu Charlie Sheaną supantys skandalai taip pat dažniausiai atsiranda būtent internetinėje erdvėje“, – aiškino vaikinas.
Šiuo tyrimo metu išanalizuoti ir sudaryti įtakingiausiųjų Lietuvos socialinės medijos politikų, verslo ir ekonomikos, šou pasaulio, sporto bei žiniasklaidos atstovų sąrašai.
Šią dieną DELFI skelbia R. Tarasovo sudarytą įtakingiausių Lietuvos politikų dešimtuką.
10 įtakingiausių soc. tinkluose politikų
Tiesa, šiame sąraše nematyti, tarkime, politiko Antano Guogos ar Žydrūno Savicko. R. Tarasovo teigimu, A. Guoga buvo priskirtas prie verslo pasaulio atstovų, nes dar iki tapdamas Europos Parlamento nariu, jis buvo plačiai žinomas kaip sėkmingas verslininkas. Tai taip pat jo pagrindinė profesija, dėl kurios jis susilaukė populiarumo ir pripažinimo.
Anot R. Tarasovo, politiko karjeros siekiantis Žydrūnas Savickas taip pat pirmiau yra žinomas kaip Lietuvos sportininkas, tad į šį tyrimą įtrauktas nebuvo.
1. Dalia Grybauskaitė turėjo daugiausiai pasekėjų „Facebook“ (351 tūkst.) ir „Twitter“ (112 tūkst.) paskyrose, taip pat daugiausiai „mėgstančių“ (F 8,171 / T 208) ir jos pranešimais pasidalinančių (F 292 / T 149) žmonių.
2. Linas Linkevičius, turintis 53 tūkstančius „Twitter“ pasekėjų, liko antroje vietoje, tačiau vidutiniškai jis parašo daugiausiai pranešimų per dieną (2.45). Per 3 mėnesius jis parašė net 228 žinutes.
3. Artūras Zuokas, su 46 tūkstančiais „Facebook“ ir 5 tūkstančiais „Twitter“ paskyrų sekėjų, liko trečioje vietoje.
4. Remigijus Šimašius
5. Andrius Kubilius
6. Vytenis Andriukaitis
7. Gabrielius Landsbergis
8. Algirdas Butkevičius
9. Zigmantas Balčytis
10. Eligijus Masiulis
