Netikėtai iš tėvų rankų išplėštas vaikas, staiga į namus įsiveržę ir vaiką paėmę pareigūnai, imigrantų vaikus grobiantys norvegai – taip dar praėjusiais metais pradėjo skambėti ir vis dar skamba šeimų, iš kurių Norvegijoje buvo paimti vaikai, istorijos. Ar iš tiesų viskas vyksta taip netikėtai? Ar tikrai įstatymai Norvegams ir imigrantams nėra lygūs? Apie tai kalbamės su Norvegijos teismų administracijos Tarptautinio sekretoriato vadovu A. H. Bergu.
– Tradicinėje ir socialinėje Lietuvos žiniasklaidoje bei visuomenėje neretai sutinkama nuomonė, kad vaikų paėmimas iš šeimų – viena pagrindinių vaiko teisių apsaugos vykdymo priemonių Norvegijoje. Kaip yra iš tiesų?
– Labai gaila, kad susidarė tokia nuomonė, nes iš tiesų padėtis yra visiškai priešinga: vaikų atidavimas globai yra viena iš kraštutinių valdžios institucijų taikomų priemonių.
– Kodėl vaiko teisių apsauga tarp lietuvių sukėlė tiek neigiamų atgarsių?
– Vaiko teisių apsaugos institucijų sprendimai, dažnais atvejais ir sprendimai dėl vaikų paėmimo iš šeimų skubos tvarka, iššaukia didžiulę reakciją ir diskusijas Lietuvoje. Tokia reakcija natūrali atsižvelgiant į tai, koks yra šių sprendimų poveikis. Susidūrusios su vaiko teisių apsaugos institucijomis, imigrantų šeimos palyginti su norvegų šeimomis jaučiasi bejėgiškiau ir beviltiškiau. Joms kyla kalbinių sunkumų, nepakanka žinių apie jų teises ir Norvegijos visuomenę bendrai paėmus. Be to, Norvegijos vaiko teisių apsaugos institucijoms taip pat aiškiai trūksta žinių apie Lietuvos kultūrą ir visuomenę.
– Ar daug dėmesio Norvegijoje skiriama spręsti vaikų globos klausimams? Gal yra skaitinė institucijų veiklos išraiška?
– Vaiko teisių apsaugos institucijos nacionaliniu mastu per metus vykdo apytiksliai 50 000 pagalbos priemonių, iš kurių 8500–9000 sudaro su vaikų globa susijusios priemonės.
2012 m. Apygardų socialinės rūpybos tarybos priėmė apytiksliai 1000 sprendimų dėl vaikų globos perdavimo valstybei ir 1200 sprendimus dėl vaikų paėmimo iš šeimų skubos tvarka. Nusprendus paimti vaiką iš šeimos skubos tvarka, turi būti priimtas sprendimas dėl nuolatinės globos. Sprendimų dėl vaiko paėmimo iš šeimos skubos tvarka ir sprendimų dėl globos skaičius skiriasi, nes ne visais atvejais buvo priimti sprendimai dėl nuolatinės globos.
– Imigrantai teigia, kad svečiose šalyse nėra laikomi pilnaverčiais gyventojais, įstatymai jų atžvilgiu taikomi neobjektyviai. Ar tiesa, kad vaikai dažniausiai imami iš imigrantų šeimų? Ar norvegų šeimoms taip pat tenka paklusti įstatymui ir atiduoti globoti savo atžalas?
– Norvegijos visuomenės labui šiandien dirba ne tik Šiaurės šalių, bet ir Lenkijos bei Lietuvos darbuotojai. Šiuo metu Norvegijoje gyvena daugiau negu 50 tūkst. lietuvių ir daugumoje Norvegijos savivaldybių yra įsikūrę lietuvių šeimos. Kartu su kitais imigrantais lietuviai prisideda prie Norvegijos visuomenės, kuri tampa vis labiau daugiatautė ir daugiakultūrė: 15,6 proc. Norvegijos gyventojų yra imigrantai arba užsienyje gimusių tėvų vaikai, gimę Norvegijoje.
Netiesa, kad įstatymai imigrantų atžvilgiu taikomi nevienodai. Laikydamosi tarptautinių Norvegijos įsipareigojimų ir ypač Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 20 straipsnio, Norvegijos vaikų teisių apsaugos institucijos užtikrina visų Norvegijoje gyvenančių vaikų apsaugą kad ir koks būtų jų gyvenamosios vietos teisinis statusas.
80 proc. sprendimų dėl vaikų paėmimo iš šeimų skubos tvarka buvo susiję su atvejais, kai vaiko motina buvo gimusi Norvegijoje, o 8 proc. – su atvejais, kai motina buvo gimusi Europos valstybėje (išskyrus Norvegiją).
Apygardų socialinės rūpybos tarybų statistika rodo, kad per penkerių metų (2008–2013 m.) laikotarpį, 30 sprendimų dėl vaikų paėmimo iš šeimų skubos tvarka buvo susiję su tais atvejais, kai motina buvo gimusi Lietuvoje, tačiau daug daugiau tokių sprendimų siejami su vaikais, kurių tėvai kilę iš Somalio, Irako, Irano, Lenkijos ir Rusijos.
– Kas Norvegijoje sprendžia vaiko teisių apsaugos klausimus? Kam tenka atsakomybė už sprendimus dėl vaiko paėmimo iš šeimos skubos tvarka?
– Už vaikų globos procesus Norvegijoje atsakingos savivaldybių institucijos. Kiekvienoje savivaldybėje tuo tikslu paskiriamas vaikų gerovės tarnybos („Barnevernet“) viršininkas.
Nors pačiais rimčiausiais atvejais vaiko globą gali perimti vaiko apsaugos institucijos, jų paskirtis – padėti tėvams pasiūlant įvairias pagalbos priemones ir tokiu būdu išvengti sprendimų dėl vaiko paėmimo iš šeimos ir jo globos perėmimo. Tarp tokių pagalbos priemonių yra vaikų dienos priežiūros įstaigos, padedančio asmens paskyrimas, „kontaktinės šeimos“ trumpalaikei priežiūrai ir papildomos atitinkamai šeimai skirtos paramos priemonės.
Sunkiais atvejais savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucijos viršininkas turi teisę priimti sprendimą dėl vaiko paėmimo iš šeimos.
Tokie sprendimai nedelsiant perduodami Apygardų socialinės rūpybos taryboms.
– Kokią veiklą ir kaip vykdo jūsų minimos tarybos?
– Apygardų socialinės rūpybos tarybos, tai administracinės institucijos, kurios pagal funkcijas veikia panašiai kaip ir teismai. Taryboms negali būti duodami Ministerijos nurodymai, o jų sprendimus gali peržiūrėti tik bendrosios kompetencijos teismai. Taryboje vyksta žodinis posėdis, kuriame vaiko interesai užtikrinami jam paskiriant atstovą.
Posėdžiams taryboje vadovauja komiteto pirmininkas, kuris yra teisininkas. Į tarybos sudėtį taip pat įeina du nenuolatiniai nariai: psichologas ir visuomenės atstovas. Visi trys nariai turi po tiek pat balsų.
Vaiką perdavus globai, biologiniams tėvams paprastai leidžiama jį lankyti, tačiau ypatingais atvejais taryba gali šios teisės nesuteikti.
– Kiek laiko užtrunka vaiko perdavimo globai procesas?
– Taryba sprendimus dėl vaiko paėmimo iš šeimos skubos tvarka preliminariai peržiūri per 48 valandas nuo sprendimo priėmimo. Sprendimą patvirtinus, laikina globa pratęsiama ne daugiau kaip iki šešių savaičių. Kai kurie sprendimai dėl vaiko paėmimo iš šeimos skubos tvarka per šį laikotarpį būna panaikinami. Savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucijoms nusprendus teikti pasiūlymą dėl vaiko perdavimo nuolatinei globai, tai turi būti padaryta per šešių savaičių terminą.
– Ar Apygardos socialinės rūpybos tarybos sprendimas – galutinis verdiktas sprendžiant vaiko globos klausimą?
– Apygardų socialinės rūpybos tarybų sprendimus galima apskųsti bendrosios kompetencijos teismuose. Teismai šiuos sprendimus gali peržiūrėti, o šalys turi teisę gauti privačia praktika užsiimančio advokato pagalbą. Viena bylos šalis yra vaiko teisių apsaugos institucija, kita – tėvai. Kaip ir tarybos atveju, teismą sudaro vienas profesionalus teisėjas ir du tarėjai: psichologas ir visuomenės atstovas. Jie turi po tiek pat balsų.
Vaikų teisių apsaugos įstatyme ir Ginčų įstatyme šių klausimų nagrinėjimui taryboje ir teisme nustatyti griežti procesiniai terminai, o vaiko globos perdavimo ir lankymo teisių klausimai gali būti peržiūrimi kiekvienais metais. Vis dar būtina sutrumpinti vaiko perdavimo globai po to, kai priimtas sprendimas dėl vaiko paėmimo iš šeimos, nagrinėjimo proceso trukmę.
Vaiko teisių apsaugos institucijų darbą prižiūri Norvegijos sveikatos priežiūros taryba, savivaldybių vaiko teisių apsaugos institucijų sprendimus galima apskųsti kiekvieno regiono apskrities valdytojui, kuris prižiūri, kad kiekviena savivaldybė veiktų pagal įstatymų nustatytą tvarką. Manydamos, kad jų teisės pažeistos, šalys gali pateikti skundą Parlamento ombudsmenui (nepriklausomam ir nešališkam pareigūnui, tiriančiam skundus dėl netinkamo įstaigų ir institucijų administravimo).
– Kokių teisių turi tėvai, kurių galimybės auginti vaikus yra svarstomos?
– Vaiko tėvai turi teisę į nemokamą privataus advokato pagalbą nuo to momento, kai priimamas sprendimas dėl vaiko paėmimo skubos tvarka.
Sprendžiant vaiko atidavimo globai klausimus, šalys turi teisę gauti vertėjo žodžiu paslaugas savivaldybių vaiko teisių apsaugos institucijose, Apskričių socialinės rūpybos tarybose arba teismo posėdžiuose. Institucijos taip pat privalo užtikrinti, kad kalbos barjerai neturėtų įtakos vaikų teisių apsaugos procesams.
– Tėvų ir vaikų santykiai yra itin glaudūs, prigimtiniai, todėl vaikų atskyrimas nuo tėvų gali sukelti tiek socialinių, tiek psichologinių pasekmių ir vaikams, ir jų tėvams. Ar sprendžiant vaiko gerovės klausimą kreipiamas dėmesys į vaikų psichologiją, socialinius vaikų atskyrimo nuo tėvų aspektus?
– Žinoma: dažniausiai sprendžiant vaikų paėmimo iš šeimos atvejus Apygardų socialinės rūpybos tarnybose ir teismuose teikiamos išsamios psichologo eksperto išvados.
Mūsų šalyje puikiai suvokiama, kad vaiko teisių apsauga – vienas iš esminių ir svarbiausių visuomenės klausimų. Dėl to valstybės intervencija nusprendus perimti vaiko globą yra viena iš didžiausią poveikį turinčių ir griežčiausių intervencijų, kurią valstybė gali taikyti piliečiams, paliečianti pačią vertybių, kuriomis remiasi mūsų visuomenė, esmę.
Nuspręsti, kas vaikui geriausia, kaip jį apsaugoti, kaip padėti šeimoms susitvarkyti su problemomis – labai sudėtingi ir jautrūs klausimai. Dėl to institucijų pateikiami atsakymai į šiuos klausimus neretai sutinkami neigiamai. Nors ir sutinkami neigiamai, visi sprendimai yra priimami remiantis įstatymais, atsakingai vertinant kiekvieną atvejį, stengiantis užtikrinti tinkamą suinteresuotų šalių teisių procesinę apsaugą ir teikiant joms reikiamą paramą.