„Nuteistoji siekia išeiti į laisvę likus gana didelei neatliktos bausmės daliai – daugiau nei 4 metams, o tai gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje“, – pažymėjo Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, nepatenkinusi nuteistosios prašymo ją išleisti į laisvę anksčiau laiko.
Pasak teisėjos, M. Elenbergaitė atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus ir sunkių nusikaltimų padarymą, rengimąsi padaryti labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, nusikaltimai padaryti veikiant organizuota grupe, jos vaidmuo buvo aktyvus.
„Padariusi labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį nepataisomų pasekmių, žmogaus žūtį (be tėvo liko mažametis vaikas), M. Elenbergaitė su kitais organizuotos grupės nariais rengėsi daryti analogiškas veikas“, – teismo teigimu, nuteistosios paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui.
M. Elenbergaitei už nusikalstamas veikas buvo skirta 17 metų laisvės atėmimo, iš jų daugiau nei 12 metų nuteistoji atliko. Jai nuolat buvo lengvinamos kalinimo sąlygos – nuo 2009 m. bausmę atliekanti M. Elenbergaitė labai greitai buvo perkelta iš paprastosios nuteistųjų grupės į lengvąją grupę. 2019 m. rugpjūtį Panevėžio pataisos namuose nuteistajai suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, o nuo 2020 m. balandžio ji buvo perkelta atlikti laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, kur nuteistosios laisvės bei teisės kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, suteikiant galimybę palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu, šeimos nariais.
Be to, nuo 2020 m. gegužės M. Elenbergaitei buvo suteikta teisė vykti be sargybos bei palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų – dienos metu ji be kliūčių gali išeiti į darbą, be to, jai buvo sudaryta galimybė savaitgaliais išvykti į namus.
„Tai, kad savo nuožiūra, be gydytojo paskyrimo, vieną kartą vartojau augalinį, nereceptinį vaistinį preparatą, skirtą širdies funkcijoms gerinti, nesuponuoja mano kriminalinių nuostatų, neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas elgesio taisykles“, – aiškino M. Elenbergaitė.
Dėl šio pažeidimo buvo inicijuotas nuteistosios grąžinimas į Panevėžio pataisos namus, tačiau M. Elenbergaitė skirtą nuobaudą apskundė administraciniam teismui, šis jos skundą nagrinėja iki šiol. O kol teismas galutine ir neskundžiama nutartimi nepatvirtins nuteistajai skirtos nuobaudos pagrįstumo, kalinimo sąlygų sugriežtinimo klausimas negalės būti keliamas.
Atlikdama bausmę M. Elenbergaitė ne kartą buvo padariusi ir kitų vidaus drausmės pažeidimų, tačiau jai skirtos nuobaudos jau yra išnykusios, tačiau, teismo teigimu, kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąją, rodo, jog nuteistoji bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengė elgtis nepriekaištingai.
O M. Elenbergaitė įsitikinusi, kad per tuos metus, kuriuos praleido nelaisvėje, jau pasitaisė ir gali grįžti į visuomenę.
„Nusikaltimų, už kuriuos buvau nuteista, sunkumas, jų pavojingumas ir likusi neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis nėra tos aplinkybės, kurios gali lemti sprendimą netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos“, – teismui nurodė nuteistoji, kuriai laisvės atėmimo terminas baigiasi tik 2026 metų liepą.
Be to, ji pabrėžė, kad šiuo metu laukiasi kūdikio, tačiau jos skundą atmetęs teismas pažymėjo, jog M. Elenbergaitės rengimasis motinystei susijęs su jos socialinės atsakomybės didėjimu ir ši aplinkybė negali būti besąlyginis lygtinio paleidimo pagrindas.
Kaltę pripažino tik dabar, kai panoro išeiti į laisvę
Delfi.lt primena, kad prieš ketverius metus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padėjo tašką didelio visuomenės dėmesio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje dėl vilniečio verslininko Dariaus V. tyčinio nužudymo iš savanaudiškų paskatų bei planavimo nužudyti ne vieną milijoną paveldėjusį jo draugą buvo nuteista vilnietė Monika Elenbergaitė, Mantas Adomavičius, Laurynas Drūteika ir Romanas Mironiukas. Jiems buvo skirtos 16–19 metų laisvės atėmimo bausmės.
Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu M. Elenbergaitė nepripažino kaltės, ir tik paskutiniu metu, kai buvo pradėtas svarstyti klausimas dėl lygtinio paleidimo, ji kaltę pripažino ir prisiėmė atsakomybę už savo veiksmus. Tačiau teismas yra konstatavęs, kad toks prisipažinimas kelia abejonių dėl nuoširdumo: „Tai rodo nuteistosios atmestiną, lengvabūdišką pobūdį į itin pavojingus nusikaltimus, nors ir padarytus daugiau kaip prieš 10 metų.“
Kritiškai į savo elgesį nežiūri ir kartu su M. Elenbergaite nuteistas anksčiau teistas klaipėdietis Romanas Mironiukas – 18 metų laisvės atėmimu nubaustas vyras šiuo metu yra įkalintas Marijampolės pataisos namuose. Kaip aiškėja, vyras net ir už grotų neatsisako žalingų įpročių – dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jis patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Kalėjimų departamento pareigūnai R. Mironiukui nutarė skirti 190 eurų baudą. Tyrimą pradėję pareigūnai nustatė, kad nuteistasis „pagal vizualius požymius yra galimai apsvaigęs narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis“, todėl buvo patikrintas panaudojus vienkartinį testą. Jo testas buvo teigiamas sintetiniams kanabinoidams. Tai jau antras kartas šiais metais, kai R. Mironiukas užkluptas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.
R. Mironiukas tikino, kad tądien, kai buvo patikrintas, esą narkotikų nevartojo, o testas teigiamą rezultatą parodė dėl to, jog narkotinių medžiagų jis buvo vartojęs prieš du mėnesius.
„Dėl to aš jau buvo nubaustas administracine tvarka, o už tą patį nusižengimą bausti draudžiama“, – savo tiesą bandė įrodyti nuteistasis. Už tai, kad vartojo narkotines medžiagas už grotų, jis buvo baustas ir anksčiau, o pačioje verslininko Dariaus V. nužudymo byloje yra duomenų, kad šis buvo nužudytas iš karto po to, kai žudikai parūkė „žolės“.
Nusprendė, kad nubaustas per griežtai
Gyvenimu už grotų nepatenkintas ir pagrindinis šio nusikaltimo iniciatorius Mantas Adomavičius, kuriam teismas yra skyręs 19 metų laisvės atėmimo bausmę. Plungėje gyvenęs vietos medikų sūnus dar vaikystėje buvo išgyvenęs įkaito dramą – kai M. Adomavičiui tebuvo dvylika metų, iš jo tėvų jaunieji Plungės gangsteriai reikalavo 10 tūkst. JAV dolerių išpirkos. Berniukas buvo slepiamas Klaipėdos rajone esančio sudegusio medinio namo griuvėsiuose. M. Adomavičių pagrobėjai virvėmis pririšo prie medinės sijos, apklojo lentomis. Vaikas buvo surastas praėjus 42 valandoms po pagrobimo.
Dabar pats pavojingu nusikaltėliu tapęs M. Adomavičius mano, kad teismo jam skirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Įkalintas vyras jo baudžiamąją bylą nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo yra prašęs peržiūrėti anksčiau jam priimtu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir ją sušvelninti.
„Atliekant laisvės atėmimo bausmę gerokai pasikeitė – pasunkėjo – bausmės atlikimo sąlygos: sugriežtintos taisyklių nuostatos dėl galimybės būti lauke, gryname ore, taip pat sumažintas piniginių lėšų, skirtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, limitas, ilgalaikių pasimatymų ir naudojimosi nešiojamuoju kompiuteriu laikas, maisto prekių pataisos įstaigoje asortimentas, asmeninių daiktų svorio limitas, leidžiamų turėti daiktų sąrašo, naudojimosi keramikos bei metaliniais stalo įrankiais, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos“, – nurodė M. Adomavičius.
M. Adomavičius taip pat skundėsi, kad dabar jau nebeturi teisės į ilgalaikius pasimatymus ne tik su savo tėvais, bet ir su sugyventine.
Tačiau teisėjai nuteistajam negalėjo kuo pagelbėti – nuosprendžiui įsiteisėjus, jo vykdymo procese teismai negali paskirtos bausmės keisti kitais, nei numatyti galiojančiuose įstatymuose, pagrindais.
Kartu su M. Adomavičiumi nuteistas pasvalietis Laurynas Drūteika, į verslininką paleidęs mirtinus šūvius, taip pat bando sekti M. Elenbergaitės pėdomis – vyras teismuose įnirtingai kovoja dėl galimybės išeiti į laisvę anksčiau laiko. 16 metų laisvės atėmimu nuteistam vyrui kol kas sėkmė nenusišypsojo – kad būtų paleistas, nepritaria ne tik teisėjai, bet ir Pravieniškių pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija.
Apvogė, o paskui paspendė mirties spąstus
Istorija, dėl kurios buvo nuteisti verslininko žudikai, įvyko dar 2009 m. birželį – dulkių siurbliais prekiavusioje bendrovėje „Lux Pro“ administratore dirbusi M. Elenbergaitė įvykdė savo draugo M. Adomavičiaus prašymą ir savo darbdavį vieną vėlyvą vakarą išviliojo į atokią apleistą teritoriją Vilniaus rajone.
Mergina anksčiau palaikė gana artimus ryšius su savo viršininku, todėl su ja draugauti pradėjęs M. Adomavičius sumąstė pelningą „verslo planą“ – pavedė surinkti informaciją apie Dariaus V. name esantį turtą, išsiaiškinti verslininko atvykimo ir išvykimo laiką.
Patekti į savo darbdavio namus nebuvo sunku – raktą sutartoje vietoje šeimininkas palikdavo namus ir jo aplinką tvarkantiems žmonėms, o M. Elenbergaitė tai kuo geriausiai žinojo. Nustatyta, kad kartą, kai verslininkas su draugu išvyko į pajūrį, o jo namų niekas neprižiūrėjo, nusikaltėliai iš jo namo pavogė turto daugiau kaip už 30 tūkst. eurų – įvairių brangių laikrodžių, papuošalų, dujinius ir pneumatinį pistoletus.
Netikėtai praturtėjęs gydytojų sūnus M. Adomavičius negalėjo suvaldyti savo apetito ir nusprendė verslininką pagrobti ir nužudyti.
„M. Adomavičius man liepė prieiti ir šauti į galvą, kad būtų mažiau kraujo, – L. Drūteika sakė, kad ne iš karto sutiko žudyti, tačiau esą jo draugas sugebėjo įtikinti. – Jis sakė, kad jam būtų sunku nušauti nepažįstamą žmogų, bet tai laisvai galėtų padaryti su manimi, nes manęs nebijo.“
Į verslininką šaudyta iš perdirbto pistoleto su duslintuvu, o kad šis tikrai neatsigautų, jam dar buvo suduoti keli smūgiai akmeniu į galvą. Grupuotė aukos lavono atsikratė iš anksto surastoje duobėje, o nuogą vyrą duobėje dar apipylė iš anksto nupirktomis trąšomis. Taip jie tikėjosi, kad trąšos kuo greičiau sunaikins lavoną ir jo niekas nesuras.
Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad vyras buvo užkastas gyvas. „Po šūvių jis nugriuvo, dar kažką stenėjo, bandė trauktis telefoną, bet mes jį ėmėme daužyti akmenimis“, – yra sakęs R. Mironiukas.
„Taip jam ir reikia, toks jo likimas“, – važiuodama po nužudymo pareiškė M. Elenbergaitė.
Atkasę lavoną nuo kaklo nuplėšė grandinėlę
Naudodamiesi pagrobtomis verslininkui priklausančiomis bankų kortelėmis, jaunieji grupuotės nariai Vilniuje bei Rygoje atsiskaitinėjo parduotuvėse, dalį pinigų nusiėmė bankomatuose. Tiesa, grobis nebuvo didelis – vos keli tūkstančiai eurų.
Po verslininko nužudymo kraupioje egzekucijoje dalyvavęs R. Mironiukas vos ne kasdien M. Adomavičių ragino nuvažiuoti prie fermos, kurioje buvo užkastas vyras, – esą skubėdami jie pamiršo pasiimti maždaug 150 tūkst. eurų vertės auksinę grandinėlę su moneta ir brangų žiedą su briliantais.
M. Adomavičius draugo prašymams kurį laiką buvo abejingas, tačiau po savaitės sutiko nuvažiuoti. Čia jis R. Mironiuko laukė už keliolikos metrų nuo fermos, kai šis sunaikino įkalčius, – paslėpė kruvinus akmenis ir... kasė verslininko kapą. Nors jau jautėsi lavono dvokas, tai R. Mironiuko neišgąsdino, – jis bet kokia kaina siekė surasti grandinėlę.
Kai papuošalą jis rado ir nukabino nuo kaklo, vėl užkasė duobę, ją apdengė plytomis ir plytgaliais. Tuo metu draugo laukdamas M. Adomavičius nusikaltimo vietoje aptiko žiedą su briliantais.
Be to, nusikaltėliai mėgino sudaryti su banku naują sutartį, gauti identifikavimo kodų generatorių ir iš trijų sąskaitų į savąją pervesti apie 100 tūkst. Eur. Tačiau su banku sudaryti elektroninių paslaugų sutarties verslininku apsimetusiam R. Mironiukui vis dėlto nepavyko. Tuomet grupuotė nusprendė nužudyti kitą verslininką – Dariaus V. draugą, kurį M. Elenbergaitė taip pat gerai pažinojo.
M. Elenbergaitė savo draugui buvo prasitarusi, kad šis verslininkas buvo paveldėjęs kelis ar net keliolika milijonų eurų palikimą.
Šiam planui įgyvendinti M. Adomavičius pasitelkė R. Mironiuką ir M. Elenbergaitę. Kompanija pasiskirstė konkrečias užduotis bei vaidmenis: mergina vėl turėjo surinkti informaciją apie šio verslininko turtą, gyvenimo būdą ir įpročius, atvykimo ir išvykimo iš namų laiką, o vėliau – atvilioti verslininką į iš anksto parengtą vietą, iš kurios pastarasis nebūtų grįžęs.
M. Elenbergaitė su nauja užduotimi susidorojo nesunkiai – ji ėmė aktyviai, net įkyriai vyrui pirštis į drauges: nuolat siuntinėjo SMS žinutes, ne kartą lankėsi pas jį namuose, iššniukštinėjo juos ir netgi tiesmukai pareiškė norinti pas jį apsigyventi. Tačiau vyras nebuvo itin patiklus – toks jos elgesys verslininkui sukėlė įtarimų, jis ėmė merginos vengti.
„Kai dar buvo nenužudytas, Darius V. pas mane į svečius atvyko su M. Elenbergaite, – pasakojo verslininkas, kurį taip pat ketinta nužudyti. – Ji visais įmanomais būdais piršosi draugauti, siuntė daug SMS žinučių, kuriomis kvietė susitikti ir bendrauti, prašė išnuomoti mano buto dalį, pradėjo šnekėti, kad nori gyventi atskirai nuo tėvų. Ji nuolat ir įkyriai rašydavo SMS žinutes, kurių kontekstas buvo tas, kad ji vis prašėsi pas mane apsigyventi. Keletą kartų susitikome, ji buvo labai lipšni, stengėsi visaip įtikti, nuolat guodėsi, kad neturi pinigų, neturi kur gyventi, pagrindinės jos pokalbių temos buvo tik apie pinigus.“
