Susipliekė advokatai: ar pirmininkas dirbs iki gyvos galvos?prašo D. Gybrauskaitės veto

 (55)
Lietuvos advokatai ruošiasi rinkti naują pirmininką – teisininkams svarbus įvykis jau dabar apaugęs įvairiomis kalbomis, juoba kad į jų darbą įsikišo Seimo nariai, nutarę, jog Advokatų tarybos pirmininkas gali dirbti neribotą kadencijų skaičių.
Leonas Virginijus Papirtis
Leonas Virginijus Papirtis
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Toks politikų kišimasis į teisininkų savivaldos veiklą papiktino kai kuriuos advokatus – valstybė turėtų spręsti Lietuvos žmonėms svarbius klausimus, o ne rūpintis vidiniais privačių organizacijų reikalais.

Vilniaus advokatas Ramūnas Kazlauskas neslepia, kad Seimo priimtos Advokatūros įstatymo pataisos, kuriomis Lietuvos advokatų tarybai leidžiama vadovauti neribotą kadencijų skaičių, neabejotinai yra priimtos ne be jau dvi kadencijas Advokatūrai vadovaujančio Leono Virginijaus Papirčio įsikišimo.

„Lietuvos advokatūros pirmininko pastangos panaikinti apribojimus jam kandidatuoti trečią kadenciją iš eilės neturėjo tapti Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovų pastangomis skubiai keisti Lietuvos advokatūros įstatymą ir uždrausti advokatūrai turėti visuotinai pripažintą demokratinį principą – riboti renkamų organų narių kadencijų skaičių, kuris šiuo metu yra įtvirtintas Lietuvos advokatūros įstatuose“, – advokatas R. Kazlauskas mano, kad tokiais veiksmais Seimas diskreditavo įstatymų leidybos procesą, kelia nepasitikėjimą Seimo nariais, o taip pat rodoma nepagarba Lietuvos advokatūrai, menkinama jos savivalda.

Jis taip pat pažymėjo, kad tokie parlamentarų veiksmai „stumia Lietuvos advokatūrą į politiką, verčia ieškoti protektorato savo pamatinėms vertybėms apsaugoti“.

Seimo priimto įstatymo pakeitimo kol kas nepasirašė prezidentė Dalia Grybauskaitė – jeigu ji ketvirtadienį nepriims dekreto, įstatymas nespės įsigalioti iki penktadienį įvyksiančių rinkimų, todėl dabartinis Advokatūros vadovas L. V. Papirtis rinkimuose jau nebegalėtų dalyvauti.

Tiesa, šalies vadovė išvis galėtų vetuoti įstatymo pakeitimus – oficialiu raštu kreipdamasis į prezidentę ir Seimo narius, advokatas R. Kazlauskas pažymėjo, kad ne Seimas turėtų spręsti savivaldą turinčios organizacijos vidinius reikalus.

„Įstatymų leidybos procese neturėtų būti galima naują įstatymo projektą paversti įstatymu per vieną dieną“, – R. Kazlauskas mano, kad prezidentė turėtų vetuoti įstatymą, kuris „priimtas taikant nepriimtinus elgesio modelius bei praktikas, menkina Lietuvos advokatūros savivaldą bei rodo nepagarbą Lietuvos advokatūrai“.

Pasak jo, kiek kadencijų advokatai gali būti Advokatūros tarybos nariais, numatyta organizacijos įstatuose – juos dar praėjusiais metais buvo bandyta keisti, tačiau tam buvo pasipriešinta. Netrukus po to į advokatų veiklą įsikišo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas ir jo pavaduotojas Stasys Šedbaras. Jie pateikė pasiūlymą, kad Advokatų tarybos pirmininko kadencija būtų neribojama, šiam pasiūlymui iš karto pritarė Seimas.

Tiesa, nepaisant įstatymo pakeitimo, pagal Advokatūros įstatus, pirmininko kadencijų skaičius vis dar ribojamas.

L. V. Papirtis: norės balsuos, nenorės – joks įstatymas neprivers

Norą užimti Advokatų tarybos pirmininko postą šiuo metu yra pareiškę keturi kandidatai – L. V. Papirtis, Mindaugas Kukaitis, Edmundas Budvytis ir Ingrida Krolienė. Tiesa, kandidatų gali būti ir daugiau – savo kandidatūras jie galės išsikelti per vyksiantį susirinkimą.

Jo metu bus išrinkta ne tik Advokatų taryba, jos pirmininkas, bet ir trys Advokatų garbės teismo nariai.

L. V. Papirtis kol kas nėra linkęs prognozuoti, kiek šiemet bus siekiančių pirmininko posto – paprastai per ankstesnius rinkimus varžydavosi 4–5 kandidatai.

Pasak jo, kadencijų – dvi, viena ar trys – skaičių sprendžia patys advokatai. „Norės balsuos, nenorės – joks įstatymas neprivers“, – L. V. Papirčio teigimu, būtent dėl to įstatymų leidėjas ir sumanė atšaukti suvaržymus dėl kadencijų skaičiaus.

„Šioje taryboje siekėme įvesti daugiau demokratijos ir priėmėme sprendimą apie išankstinę kandidatų pateikimo tvarką – to reikėjo, kad būtų galima sklandžiau organizuoti susirinkimą, prognozuoti jo trukmę ir sutvarkyti kitas technines detales“, – sakė antrąją kadenciją baigiantis L. V. Papirtis.

Nors Advokatų tarybos vadovams nedraudžiama ginti ir atstovauti klientams teisme, bet patirtis rodo, kad advokato praktika įtraukia, darbą savivaldoje ir privačią praktiką sunku ar net neįmanoma suderinti.

„Ne kiekvienas sau gali leisti tokią prabangą – reikia atsisakyti teisminės praktikos, – sakė jis. – Jei tu nori kažką nuveikti per kadenciją, tai užima laiko. Aišku, jei neieškosi sprendimų, nederinsi, tai tada ir būk priklausomas nuo kliento įgeidžių, bet nereikia sakyti, kad rūpi advokatūros reikalai. Žinau problemą, ką reiškia dirbti be komandos, todėl manau, kad svarbiausia išsirinkti darbingą, kompetentingą ir inteligentišką tarybą“.

šiuo metu Lietuvoje advokato praktika verčiasi 2 014 teisininkų.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

Prezidentė pasiūlė Seimui atleisti Aukščiausiojo Teismo teisėją (18)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pateikė Seimui svarstyti Aukščiausiojo Teismo teisėjo Vladislovo Ranonio atleidimą, pasibaigus jo įgaliojimų laikui.

Į laisvę paleistas Gruzijos pareigūnas: tai Rusijos provokacija ir kerštas atnaujinta 16.33 val. (349)

Į susitikimą su Lietuvos policijos vadovais atvykęs, bet tarptautiniame Vilniaus oro uoste pasienio tarnybos pareigūnų sulaikytas, o sekmadienį teismo nutartimi suimtas buvęs Gruzijos antiteroristinių operacijų biuro vadovas Zurabas Maisuradzė išleistas į laisvę.

Po teismo sprendimo – sudie, Jonukai ir Grytute, o apie Sigutę išvis nėra ko kalbėti (42)

„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė, kad knygų leidykla yra viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, todėl knygoms taikomi ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos. Viso labo, Biblija, sudie, Jonukai ir Grytute, o apie Sigutę jau iš viso nėra ko kalbėti.“

Teisėjai atsikirto Stano: ką iš tikrųjų nusprendė teismas R. Paliunio ir R. Morkevičiaus bylose? (237)

Viešai aptariant ir kritikuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartį, kuria paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo sprendimas bušido meistrui, sužalojusiam žmogų nesant būtinosios ginties, teisėjai ir akademinės bendruomenės atstovai pateikia keletą faktų, apie kuriuos komentatoriai galbūt nežino ir kviečia neklaidinti visuomenės, o priešingai – didinti teisinį išprusimą.

I. Vėgėlė: kokie pokyčiai reikalingi teisingumo sistemai Lietuvoje? (8)

Teisingumo ministerija – nėra „trečiasis brolis“ pastumdėlis, tai svarbų vaidmenį valstybėje vaidinanti institucija, koordinuojanti visos teisinės sistemos vystymąsi. Jos reikšmė ypač sustiprės artimiausiu metu, kai 2017 metais vyks pasirengimas teismų reformai, kai vis daugiau dėmesio visuomenė reikalauja žmogaus teisėms.