Sausio 13-osios byla: prokuratūrai įteiktas prašymas surasti ir įšaldyti įtariamųjų turtą

 (9)
Generalinei prokuratūrai balandžio mėnesį įteiktas prašymas imtis Baudžiamojo proceso kodekse numatytos priemonės, nagrinėjant 1991 m. Sausio 13-osios bylą – surasti agresiją prieš Lietuvos Respublikos laisvę gynusius piliečius vykdžiusių bylos įtariamųjų TSRS armijos karių turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teises į jį.
Sausio 13-osios aukų laidotuvės

Pareiškėjų nuomone, šis žingsnis galėtų paveikti smurtą Lietuvoje organizavusių bei vykdžiusių žmonių finansinę situaciją ir tapti dar vienu suvaržymu be šiuo metu jų judėjimą tarp įvairių šalių apribojančių Europos arešto orderių.

Pasak į generalinę prokuratūrą besikreipiančio Roberto Povilaičio, kurio tėvas žuvo sausio 13-osios naktį gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę, advokato Alberto Butos, Lietuvos Respublikos Baudžiamajojo proceso kodekse numatyta, kad bet kurios baudžiamosios bylos proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti – surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį.

„Tai yra standartinis baudžiamojo proceso žingsnis. Todėl ir kreipėmės į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą su prašymu pasinaudoti aptariamu teisiniu įrankiu, tikėdamiesi, kad šioje visai šaliai svarbioje istorinėje byloje bus laikomasi tų pačių principų, kaip ir kitose baudžiamosiose bylose“, – pranešime spaudai sako A. Buta.

Pasak Roberto Povilaičio, kaltinamaisiais ir įtariamaisiais sausio 13-sios byloje laikomi asmenys vengia joje dalyvauti, todėl tikėtina, kad baudžiamasis procesas vyks jiems tiesiogiai nedalyvaujant.

„Kadangi ikiteisminis tyrimas vyksta seniai, o per tą laiką kaltinamieji laisvėje gyvena įprastinį gyvenimą, jų kasdienybę bent kiek pakeistų turto įšaldymas, kurio, nors ir mažai tikėtina, jie gali turėti Europos Sąjungos šalyse ir kitose valstybėse. Pagal tarptautinę teisę kitos šalys, sulaukusios Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros kreipimosi, galėtų imtis procesinių veiksmų ir apriboti karo nusikaltimais Lietuvoje kaltinamų žmonių nuosavybės teisę į valdomą turtą“, – teigia Robertas Povilaitis.

Ieškoti ir prašyti įšaldyti bylos įtariamųjų turtą Lietuvos Generalinė prokuratūra turėtų ir tuo atveju, jei sulauktų civilinių ieškinių dėl žalos atlyginimo iš nukentėjusių sausio 13-osios įvykiuose. „Tokius ieškinius nukentėjusieji gali pateikti prokuratūrai iki kol baudžiamoji byla pasieks teismą. Vėliau tokia galimybė išlieka ir civilinį ieškinį galima pateikti tiesiogiai teismui iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Kadangi iki šiol nei vienas nukentėjusysis šia teise nepasinaudojo, tikėtina, kad dauguma žmonių greičiausiai nebuvo informuoti apie tokią galimybę“, – pastebi A. Buta.

R. Povilaičio teigimu, nukentėjusiems tikimybė sulaukti kompensacijų už sausio 13-osios įvykiuose patirtą žalą yra minimali, tačiau verta iš principo kreiptis dėl patirtos žalos atlyginimo. „Manau, kad šioje byloje nerealu tikėtis kokio nors žalos kompensavimo, tačiau principinga žmonių laikysena vis dėlto yra svarbi – jei nukentėjusieji kreiptųsi dėl patirtos žalos atlyginimo, tai neišvengiamai įpareigotų mūsų šalies Generalinę prokuratūrą imtis teisinių priemonių ir ieškoti kaltinamųjų turto bei kreiptis dėl jo įšaldymo. Esu įsitikinęs, kad reikia pasitelkti visus įmanomus teisinius mechanizmus ir bent taip apriboti tų žmonių, kurie organizavo ir vykdė agresiją prieš šalies laisvę gynusius žmones, laisvą disponavimą savo finansiniais ir turtiniais resursais iki kol ši byla bus išspręsta teisme“, – sako R. Povilaitis.

Kaip anksčiau yra skelbusi Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, sausio 13-sios bylą planuojama perduoti teismui šių metų pabaigoje. Joje įtariamaisiais laikomi 79 asmenys. Jie kaltinami 14 civilių žmonių nužudymu, 31 žmogaus sunkiu sveikatos sutrikdymu ir sužalojus daugiau nei 1000 žmonių.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

Lygtinės bausmės nusikaltėliams: kaip nusprendžia, kad jau vertas laisvės? (30)

Kodėl nusikaltėliai paleidžiami į laisvę? Tai nuolat viešumoje iškeliamas klausimas, sėjantis nerimą kiekvieno iš mūsų kaimynystėje. Apie tai, kaip ir kodėl lygtinai į laisvę paleidžiami nuteistieji, pasakoja vieno iš daugiausiai lygtinio paleidimo klausimų sprendžiančio Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė.

D. Žalimas: šiandien jau realu tikėtis, kad KT išnagrinės bylą greičiau nei per metus (15)

Daugiausia prašymų dėl teisės aktų išaiškinimo Konstituciniam Teismui (KT) praėjusiais metais pateikė Lietuvos teismai – tai liudija, kad jie, gindami konstitucines žmogaus teises ir laisves, aktyviai siekia naudotis teise kreiptis į KT.

Klausk teisininko: ar privaloma išeiti atostogauti nepertraukiamai? (7)

Ar darbuotojas privalo per metus išeiti atostogų 14 darbo dienų nepertraukiamai? Gal gali jis šias atostogų dienas išskaidyti darbdavio sutikimu? O jeigu privaloma, ar gali priversti darbuotoją išeiti atostogų, jeigu jis neina?

Sunku patikėti: Vilniaus teisme finansininkė iššvaistė beveik 200 tūkst. eurų (63)

Neįtikėtina, bet viename didžiausių Lietuvos teismų įvyko tai, apie ką net nepagalvotum – Vilniaus apygardos teismo finansininkė iššvaistė beveik 200 tūkst. eurų.

Klausk teisininko: draugui sumokėjau už pagalbą – ar tai nelegalus darbas? (26)

Paprašiau draugo pagalbos atlikti tam tikrą darbą. Atsidėkodamas už tai jam atsilyginau pinigais, nors jis jų ir nenorėjo priimti. Noriu paklausti – ar tai gali būti vertinama kaip nelegalus darbas?