Be to, aiškėja, kad išteisinamasis nuosprendis dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo nuteistam L. Jurgelevičiui būtų padėjęs išvengti beveik 400 tūkst. Lt prievolės valstybei.
Nors ikiteisminį tyrimą atliekantys STT Vilniaus valdybos ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai nekomentuoja savo procesinių veiksmų, DELFI šaltiniai teigia, kad jie gali apklausti R. Skirtuno kolegas, kartu su juo apeliacine tvarka nagrinėjusius L. Jurgelevičiaus baudžiamąją bylą.
Į šią kolegiją buvo įtraukti teisėjai Virginija Švedienė ir Arūnas Kisielius – nuosprendį L. Jurgelevičiaus byloje teismas turėjo skelbti balandžio 20-osios rytą.
Iš pradžių L. Jurgelevičiaus byla buvo paskirta teisėjai Lauretai Ulbienei, tačiau tuo metu ji jau buvo suplanavusi savo atostogas, todėl teisme iš naujo buvo sudaryta teisėjų kolegija.
Generalinis prokuroras Darius Valys ketvirtadienį teigė, kad R. Skirtunas ėmėsi veiksmų, jog būtų paskirtas į šią kolegiją ir vėliau taptų jos pirmininku.
L. Jurgelevičių praėjusių metų gruodžio 12-ąją Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nuteisė 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, tačiau iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliko galioti jam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Apylinkės teisme L. Jurgelevičių gynė advokatas Vitoldas Petravičius, kuris su nuteistuoju parašė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui. Kovo 13-ąją teisėjų kolegija apeliacinį skundą, kuriuo nuteistasis prašė išteisinti, išnagrinėjo.
Teisėjui, įtariama, kyšis buvo perduotas po R. Skirtuno atostogų – grįžęs iš poilsinės kelionės Maljorkoje jis intensyviai nagrinėjo įvairias bylas. Balandžio 10-ąją į jo kabinetą atėjo V. Petravičius – jis pasisveikino, ant stalo padėjo nedidelį paketą (vėliau paaiškėjo, kad jame buvo 30 tūkst. Lt) ir išėjo. Jį paėmęs teisėjas išėjo nagrinėti kitos baudžiamosios bylos.
D. Valys sakė, kad R. Skirtunas advokatą užtikrino, jog jo klientui byloje „viskas bus gerai“.
Išteisinti verslininką galėjo tik pritarus bent vienam kolegai
Priimti išteisinamąjį nuosprendį L. Jurgelevičiui teisėjas R. Skirtunas galėjo tik gavęs savo kolegų sutikimą – jeigu jo nuomonei būtų pritaręs bent vienas iš teisėjų. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis būtų įsiteisėjęs iš karto po paskelbimo – prokurorai formaliai jį dar galėtų skųsti kasacine tvarka, tačiau jis jau būtų pradėtas vykdyti.
Apylinkės teismas yra nusprendęs iš L. Jurgelevičiaus Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteisti beveik 143 tūkst. Lt, dar beveik 243 tūkst. Lt teismas buvo nusprendęs konfiskuoti kaip gautus iš nusikalstamų veikų padarymo.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo teismas yra areštavęs L. Jurgelevičiaus žemės sklypus Varėnos rajone bei jo žmonai priklausantį butą sostinėje.
Apylinkės teismas yra konstatavęs, kad L. Jurgelevičius nuo 2002-ųjų spalio iki 2004-ųjų vasario buvo įregistravęs UAB „Elaflekas“. Vėliau jis klastodavo dokumentus, kad perka įvairias prekes bei paslaugas ir taip iš valstybės susigrąžino 385 tūkst. Lt pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Pinigus L. Jurgelevičius išgrynindavo bankomatuose.
L. Jurgelevičius teisme nepripažino savo kaltės ir aiškino, kad viską esą darė kito asmens, vardu Mindaugas, nurodymu, už tai gaudavęs 2 proc. nuo bankomate išgrynintos sumos.
L. Jurgelevičius anksčiau jau buvo teistas dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo.
STT agentai domisi kontrabandininkų ir Latvijos piliečio bylomis
Nors generalinis prokuroras D. Valys teisėją R. Skirtuną paprašė leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn tik dėl 30 tūkst. Lt kyšio paėmimo, tačiau STT tiria ir kitas teisėjo galimai padarytas nusikalstamas veikas.
Viena jų yra susijusi su garsia kontrabandos byla – praėjusiais metais už grotų pakliuvo daugiau kaip 20 asmenų, tarp jų – „dambrauskinių“ grupuotės narys Marijanas Taraškevičius.
Šią gaują maždaug porą metų sekę muitinės ir policijos kriminalistai nuolat sulaikydavo jų krovinius, tačiau stengdavosi pavaizduoti, jog sulaikymai atsitiktiniai (sprendžiant pagal telefoninius pokalbius, tuo tikėjo ir kontrabandos organizatoriai). Vien Lietuvoje buvo sulaikyta 19 vilkikų su kontrabandinėmis cigaretėmis iš Rusijos ir Baltarusijos, kurių vertė – apie 23 mln. litų. Dar 12 krovinių, pagal Lietuvos pareigūnų informaciją, buvo sulaikyta Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Šių vertė – apie 10 mln. Lt.
DELFI žiniomis, teisėją ir advokatus STT agentai stebėjo dar nuo praėjusių metų liepos – jiems esą inkriminuojami su liepos ir lapkričio mėnesiais susiję epizodai.
Be to, STT agentus domina jau viena teisėjo išnagrinėta baudžiamoji byla – ją apeliacine tvarka nagrinėjantis Lietuvos apeliacinis teismas verdiktą planuoja skelbti po savaitės.
Ikiteisminį tyrimą atliekantys STT agentai taip pat tiria atvejį, kai teisėjui esą buvo pažadėta sumokėti pinigų už išteisinamąjį nuosprendį. Praėjusiais metais jis nagrinėjo Latvijos piliečio Romano Šnipkio baudžiamąją bylą dėl 33 tūkst. eurų suklastoto vekselio realizavimo ir svetimos asmens tapatybės kortelės laikymo.
Šaltinių teigimu, STT agentai išsiaiškino, kad teisėjui R. Skirtunui už išteisinamąjį nuosprendį Latvijos piliečiui buvo žadama sumokėti kyšį, tačiau pinigai jam taip ir nebuvo perduoti, todėl šių metų sausį jis R. Šnipkiui paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį.
Latvijos piliečiui buvo skirta pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmė, be to, iš nuteistojo nukentėjusiajam buvo priteista daugiau kaip 111 tūkst. Lt.
Vėliau esą paaiškėjo, kad teisėjas nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika ir dėl vekselio realizavimo latvį turėjo išteisinti.
Trečiadienį šią bylą iš Lietuvos apeliacinio teismo pasiėmė STT agentai.
Ikiteisminiame tyrime, kuris atliekamas dėl galimo kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir papirkimo, įtarimai taip pat yra pareikšti advokatui Sigitui Juodeliui.
Įtarimus L. Jurgelevičiui pateikę STT agentai nusprendė jo neprašyti suimti – verslininkas sutiko bendradarbiauti su pareigūnais ir jiems papasakojo, kaip su savo advokatu V. Petravičiumi sutarė papirkti teisėją. V. Petravičių ikiteisminio tyrimo teisėja ketvirtadienį leido suimti mėnesiui, jis savo kaltę neigia.