Tokį sprendimą, išnagrinėjęs Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorų perduotą nusikaltimų nuosavybei baudžiamąją bylą ir patvirtinęs prokurorų kaltinimą, priėmė rajono apylinkės teismas.
Teismas, pripažino, kad tiesiogine tyčia veikęs V. R suvokė siekiantis turtą įgyti neteisėtai, apgaule, suprato, kad nukentėjęs asmuo dėl to patirs turtinės žalos, numatė tokius padarinius ir jų norėjo.
Tam buvo panaudotas nukentėjusiojo rašytas raštelis, tarsi patvirtinantis skolos egzistavimą, tačiau iš tikrųjų surašytas patvirtinti atlyginimą nuostolių, patirtų dėl kaltinamojo brolio R. R. 2009 metų balandžio 19 d. padarytų sužalojimų kavinės apsaugos darbuotojui.
Valstybinį kaltinimą nagrinėjant bylą teisme palaikęs Utenos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras Audrius Mačerauskas teigia, kad kaltinamasis apgaulę panaudojo prieš asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, t.y. siekė suklaidinti teismą dėl jo tariamai turimos teisės į nukentėjusiojo turtą ir tokiu būdu „priversti“ nukentėjusįjį perduoti turtą jo nuosavybėn.
Kaltinamasis savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jo ieškinys teismo sprendimu buvo atmestas kaip nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę ne paskoliniai, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai. Šis sprendimas apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo paliktas nepakeistas.
Bylos duomenimis, kaltinamasis už brolio incidento metu apsaugos darbuotojui į veidą suduotą smūgį siūlė susitaikyti ir už sužalojimą sumokėjo du tūkstančius litų. Nukentėjęs apsaugos darbuotojas parašė raštelį, kad pretenzijų neturi. Po pusmečio V. R. kreipėsi į teismą, nurodė, kad tuos pinigus paskolino nukentėjusiajam ir paprašė juos priteisti.
Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui.