Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad kaltinamieji nepadarė nusikaltimų, kuriais buvo kaltinami.
Kaltinimai susiję su Vaikų teisių apsaugos tarnyba (dabar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) 2019 m. pasirašyta sutartimi ir projektu Atvejo vadybos paslaugoms teikti.
A. Stančikienė ir fondas kaltinti neteisėtai įgiję Vaiko teisių apsaugos tarnybos pinigines lėšas, skirtas Europos Sąjungos lėšomis finansuojamam projektui vykdyti, paslaugos turėjo būti teikiamos vaikams, turintiems proto ar (ir) psichikos negalią, bei jų šeimos nariams.
Pagal minėtą sutartį, „Algojimui“ turėjo būti mokama 16,30 eurų už paslaugų valandą asmeniui, apmokėjimas įvykdomas, kai fondas pristato suteiktas paslaugas pagrindžiančius dokumentus: atvejo vadybos paslaugų žurnalus, tarpinius ir galutinius paslaugų perdavimo – priėmimo aktus, PVM sąskaitos faktūras.
Prokuratūra A. Stančikienę ir fondą kaltino tuo, kad vaikus su psichikos negalia auginantys žmonės realiai paslaugų negavo, tačiau dokumentuose buvo žymima, kad paslaugos suteiktos, tuo remiantis, fondui buvo sumokėti pinigai.
Fondo darbuotoja Sabina Marija Paškevičienė buvo kaltinama tuo, kad ji suklastojo tikrus dokumentus, pagamino netikrus dokumentus, kuriuos panaudojus apgaule kitų naudai įgijo svetimą turtą.
Tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad visi projekto dalyviai – ne vien tik vaikai (kaip nurodoma kaltinime), bet ir vaikų šeimos gavo atvejo vadybos paslaugas taip, kaip jos apibrėžtos tiek sutartyje, tiek nuosprendyje nurodytuose teisės aktuose.
„Taigi, kaltinimas žinojus, kad atvejo vadybos paslaugos nebuvo suteiktos, yra nepagrįstas”, – rašoma teisėjo Mindaugo Ražansko paskelbtame nuosprendyje.
Teisėjas taip pat pastebėjo, kad prokurorė, grįsdama kaltinimus, ypatingą dėmesį skiria žurnaluose nurodytoms datoms, teigdama, kad vaikai nurodytomis datomis užsiėmimuose nedalyvavo, tačiau, teisėjo vertinimu, atvejo vadybos paslaugų gavėjai buvo ne tik vaikai, bet ir jų tėvai ar globėjai, taigi vien tai, kad vaikai nedalyvavo konkrečiuose užsiėmimuose, kaltinime nurodytų aplinkybių neįrodo.
Be to, pagal sutartyje bei pagal nuosprendyje nurodytuose teisės aktuose įtvirtintus atvejo vadybos paslaugos apibrėžimus bei etapus ši paslauga pagal savo pobūdį nėra išimtinai kontaktinė.
„Taigi tai, kad vaikas ar jo šeima žurnaluose nurodytomis datomis viename ar kitame atvejo vadybos paslaugos etape nedalyvauja betarpiškai, t. y. kontaktiniu būdu, neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad atvejo vadybos paslauga nėra teikiama“, – paskelbė teismas.
Pasak teisėjo M. Ražansko, reikalavimas projekto dalyviams savo parašu patvirtinti paslaugos, kurią teikiant galimos ir nekontaktinės valandos, buvimą, teismo manymu, yra nelogiškas, kadangi teikiant nekontaktinę paslaugą paslaugos gavėjas apie tai gali ir nežinoti.
Nuosprendis nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas.
„Bet skaudžiausia buvo ne dėl savęs ar kolegės, nes ji, užauginusi keturias dukras, kurios įsijungusios į fondo savanorystės veiklas pakvietė ir Mamą Sabiną Mariją, yra stiprioji Lietuva, kurią jaučia, bet nebeatpažįsta kas tai, silpnieji. Jie – ne negalią turintys ar kitus sunkumus išgyvenantys, bet tie, kurie yra jokie, prarandantys sąmoningumą. Liūdna, bet jų sparčiai daugėja. Atsiprašau šeimų, auginančių negalią turinčius vaikus, tąsytų po teismus, kamantinėtų, pažemintų. Dėl Jūsų vaikų ir Jūsų pačių labiausia skauda ir tas skausmas, gėda, nusivylimas, turbūt, tik apiblės, bet niekada neišnyks. Nes Jūsų gretose tebesu ir būsiu.
Trumpa faktinė kaltinimo istorija.
Fondas siekė, kad atsirastų nauja paslauga – atvejo vadyba (reali pagalba) šeimai, kai gimsta neįgalus vaikelis ar negalia pasireiškia vėlyvesniame vaiko amžiuje, kad šis asmuo (siūlėme, kad tai būtų socialinis pedagogas), padėtų išgyventi sunkumus, nepasiklysti dokumentų tvarkymo koridoriuose, palaikytų emociškai ir kt. Džiaugėmės, kad ši paslauga buvo įtraukta į bandomąsias Pertvarkos procese ir jos atsiradimui skirtos lėšos. Kodėl jos neliko, kam ir kur panaudoti pinigai, ne mano slabnystei išsiaiškinti, o ir nesu viešųjų finansų valdymo ekspertė. Galiausiai, tam yra institucijos, kurios, turbūt, veikia.
Mes, dalyvavę viešajam konkurse, jį laimėjome ir įsipareigojome vykdyti bandomąsias atvejo vadybos paslaugas, kurias administravo Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba. Ji sutartis nutraukė, o mus apkaltino nevykdžius veiklų. Tokia viešoji istorija, po kuria, kaip ledkalnyje, esmė slypi po vandeniu“, – socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia fondas „Algojimas“.
Aukojimo internetu portalas aukok.lt skelbia, kad labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ buvo įkurtas 2008 m. Tai vienintelė Lietuvos nevyriausybinė organizacija, padedanti šeimoms ir globėjams, auginantiems negalią turinčius vaikus, nepriklausomai kokia ji yra. Skleisdamas misiją – požiūrio į negalią keitimą, fondas vykdo socialinius, sociokultūrinius projektus, rengia mokymų programas tėvams, specialistams, verslo įmonėms, inicijuoja bei vykdo pagalbos negalią turinčiam vaikui ir jo šeimai programas ir kt.
