KT sprendimas: ar bus galima politikus laikinai nušalinti nuo pareigų?

Konstitucinis Teismas rugsėjo 25 d. sprendimu priėmė Seimo prašymą ištirti, ar Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 157 straipsnis, kuriuo leidžiama neribotam laikui nuo pareigų nušalinti tiesiogiai išrinktą valstybės politiką, neprieštarauja Konstitucijai.

Pagal Konstituciją, toks Seimo nutarimas ištirti ar, aktas neprieštarauja Konstitucijai, sustabdo šio akto galiojimą. Taigi, iki tol, kol bus paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas šioje byloje, yra sustabdomas minėto BPK straipsnio, leidžiančio neribotam laikui nuo pareigų nušalinti tiesiogiai išrinktą valstybės politiką, galiojimas.

Toks Seimo kreipimasis į Konstitucinį Teismą gimė dėl šiandienių aktualijų. Neseniai skirtingi teismai sprendė net dviejų merų nušalinimo nuo pareigų klausimą. Tiek Radviliškio rajono, tiek Visagino miesto merai, nepaisant jiems pareikštų įtarimų korupcija, 2015 m. tiesioginiuose merų rinkimuose buvo išrinkti vadovauti Radviliškio ir Visagino savivaldybėms. Ir nors aukštesnių instancijų teismai abiem atvejais panaikino laikiną nušalinimą nuo pareigų, tokius savo sprendimus grindė procesinės prievartos priemonės netikslingumo motyvu, tačiau nepasisakė dėl galimybės tiesioginiuose rinkimuose išrinktą politiką nušalinti nuo pareigų dėl įtarimų, kurie susiję su ankstesne jo veikla.

Ar nuostatos gali būti taikomos tiesioginiuose rinkimuose išrinktiems politikams?

Seimas nurodė, kad kyla abejonių, ar BPK 157 str. nuostatos be jokių išlygų gali būti taikomos tiesioginiuose rinkimuose išrinktiems valstybės politikams - prezidentui, Seimo nariams, savivaldybių tarybų nariams, pavyzdžiui, merams.

Šiuo metu BPK yra įtvirtinta viena iš procesinių prievartos priemonių – laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas. Nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, o bylą perdavus į teismą, šis turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį ar kaltinamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla. Tai padaryti teismas gali, jei yra manoma, kad tokiu būdu būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta galimybė įtariamajam daryti naujas nusikalstamas veikas.

Iki šiol praktikoje šios procesinės prievartos priemonės taikymas subjektų atžvilgiu buvo neribojamas. Ji buvo taikoma tiek pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims, tiek valstybės tarnautojams ir pareigūnams, tiek ir valstybės politikams. Jeigu pagal darbo sutartis dirbančių asmenų arba valstybės tarnautojų ar pareigūnų atžvilgiu šios procesinės prievartos priemonės taikymas nekėlė didesnių problemų ar klausimų, visiškai kita situacija yra su tiesioginiuose rinkimuose išrinktais politikais.

Visų pirma, BPK yra numatyta, kad nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti. Tiesioginiuose rinkimuose išrinktų valstybės politikų – prezidento, Seimo narių, savivaldybių merų ir savivaldybių tarybų narių darbdavys yra Tauta. Todėl kyla klausimas, kam tokio politiko nušalinimo atveju turėtų būti pateikiamas vykdyti teismo sprendimas?

Dar daugiau probleminių klausimų kyla tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu, toks politikas eiliniuose rinkimuose yra ir vėl išrenkamas į atitinkamas pareigas. Tai reiškia, kad rinkėjai, žinodami, jog asmuo yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, vis tiek suteikia jam mandatą atstovauti juos. Dabar BPK 157 str. redakcija net ir tokiu atveju nenumato jokių draudimų ar apribojimų nušalinti valstybės politiką nuo einamų pareigų neribotam laikui. Kyla pagrįsta abejonė – ar toks reglamentavimas nepaneigia Konstitucija piliečiams suteiktų teisių dalyvauti valdant savo šalį per demokratiškai išrinktus atstovus?

Akivaizdu, kad būsimas Konstitucinio Teismo sprendimas turės didelę reikšmę taikant laikiną nušalinimą nuo pareigų tiesioginiuose rinkimuose išrinktų valstybės politikų atžvilgiu.