Klausk teisininko: Kiek daugiausiai galima gauti alimentų?

 (36)
Norėčiau sužinoti, koks yra alimentų, išskaičiuojamų iš darbo užmokesčio maksimalus dydis procentais už du nepilnamečius vaikus. Ar yra kokios nors ribos, kad sutuoktinis, mokantis alimentus, galėtų pragyventi? Asta.
<font color="#6699CC"><strong>Klausk teisininko:</strong></font> Kiek daugiausiai galima gauti alimentų?
© Shutterstock nuotr.

Atsako advokato Dariaus Gumbrevičiaus kontoros advokato padėjėja Kristina ČEPURNAITĖ:

Jungtinių Tautų (JT) Vaiko teisių konvencijoje numatyta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Remiantis Lietuvos Civiliniu kodeksu (CK), tėvai turi ne tik teisę, bet pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis. Pareigos išlaikyti vaikus negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Aptariama pareiga išlaikyti savo vaikus tenka abiem tėvams, todėl tai nereiškia, kad, vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas.

Pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jie sulauks pilnametystės.

Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK nustatyta, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad individualūs vaiko poreikiai, jo, kaip asmenybės, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus.

Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą patenkinti vaikų poreikius.

CK nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai.  

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti.

LAT yra konstatavęs, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Tačiau atsižvelgiant į proporcingumo principą, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina rasti pusiausvyrą tarp tėvų gaunamų pajamų, turto ir būtinų išlaidų vaikui bei jo poreikiams.

Įstatymų leidėjas nėra nustatęs minimalaus ar maksimalaus išlaikymo vaikui dydžio. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaiko raidos sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

LAT praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Civilinio proceso kodekse (CPK) nurodoma, kad antstolio patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais.

Kai yra išlaikymo periodinėmis išmokomis skola, patvarkyme dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo taip pat nurodoma skolos suma. Šiuo atveju iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų pirmiausia atskaitomos periodinės išmokos.

CPK ir Darbo kodekse (DK) numatyta, kad pagal vykdomuosius dokumentus išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, kuri šiuo metu siekia 850 Lt, išskaitoma – iki 50 proc. darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio.

Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, išskaitoma 70 proc. išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu teismas nenustato mažesnio išskaitų dydžio.

Pagal kelis vykdomuosius dokumentus iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, išskaitoma ne daugiau kaip 50 proc.

Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, išskaitoma dalis gali būti mažinama po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.
 
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Atsakymai bus išspausdinti DELFI.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Teisė

Klausk teisininko: kaip susigrąžinti skolą? (2)

Kaip galima paduoti į teismą ir prisiteisti nesumokėtą pinigų sumą iš Lenkijos įmonės (šiuo atveju ligoninės)? Nuo ko pradėti?

Lietuvos atstovė EŽTT: šauti galima, kai tai yra neišvengiamai būtina (413)

Pareigūnų mirtiną grėsmę keliančios jėgos panaudojimas galimas tik tuo atveju, kai tai yra "neišvengiamai būtina", sako Lietuvos atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Karolina Bubnytė, remdamasi šio teismo praktika.

E. Jarašiūnas: mūsų bylos – nepaprastai reikšmingos visoms ES valstybėms

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas Egidijus Jarašiūnas teigia, kad Lietuvos patirtis ES Teisingumo Teisme vertinama teigiamai.

Referendumo chuliganu išvadintas vyras siekia prisiteisti tūkstančius: jų reikia gyvenimą pradėti iš naujo (32)

Nepavykusio referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams atgarsiai pasiekė ir teismą. Klaipėdietis Andrius Ignatjevas iš penkių atsakovų siekia prisiteisti 20 tūkst. eurų neturtinę žalą, nes nepagrįstai buvo nubaustas už nedidelį chuliganizmą per referendumo išankstinį balsavimą Klaipėdos savivaldybėje.

Naujai paskirti nacionaliniai nariai Eurojuste (7)

Antradienį darbą Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pareigose ketveriems metams pradeda atrankoje dalyvavusi Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Laima Čekelienė ir nacionalinio nario pavaduotojo pareigose Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Krušna.