Klausk teisininko: Kiek daugiausiai galima gauti alimentų?

 (36)
<font color="#6699CC"><strong>Klausk teisininko:</strong></font> Kiek daugiausiai galima gauti alimentų?
© Shutterstock nuotr.

Norėčiau sužinoti, koks yra alimentų, išskaičiuojamų iš darbo užmokesčio maksimalus dydis procentais už du nepilnamečius vaikus. Ar yra kokios nors ribos, kad sutuoktinis, mokantis alimentus, galėtų pragyventi? Asta.

Atsako advokato Dariaus Gumbrevičiaus kontoros advokato padėjėja Kristina ČEPURNAITĖ:

Jungtinių Tautų (JT) Vaiko teisių konvencijoje numatyta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Remiantis Lietuvos Civiliniu kodeksu (CK), tėvai turi ne tik teisę, bet pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis. Pareigos išlaikyti vaikus negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Aptariama pareiga išlaikyti savo vaikus tenka abiem tėvams, todėl tai nereiškia, kad, vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas.

Pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jie sulauks pilnametystės.

Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK nustatyta, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad individualūs vaiko poreikiai, jo, kaip asmenybės, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus.

Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą patenkinti vaikų poreikius.

CK nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai.  

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti.

LAT yra konstatavęs, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Tačiau atsižvelgiant į proporcingumo principą, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina rasti pusiausvyrą tarp tėvų gaunamų pajamų, turto ir būtinų išlaidų vaikui bei jo poreikiams.

Įstatymų leidėjas nėra nustatęs minimalaus ar maksimalaus išlaikymo vaikui dydžio. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaiko raidos sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

LAT praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Civilinio proceso kodekse (CPK) nurodoma, kad antstolio patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais.

Kai yra išlaikymo periodinėmis išmokomis skola, patvarkyme dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo taip pat nurodoma skolos suma. Šiuo atveju iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų pirmiausia atskaitomos periodinės išmokos.

CPK ir Darbo kodekse (DK) numatyta, kad pagal vykdomuosius dokumentus išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, kuri šiuo metu siekia 850 Lt, išskaitoma – iki 50 proc. darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio.

Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, išskaitoma 70 proc. išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu teismas nenustato mažesnio išskaitų dydžio.

Pagal kelis vykdomuosius dokumentus iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, išskaitoma ne daugiau kaip 50 proc.

Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, išskaitoma dalis gali būti mažinama po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.
 
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Atsakymai bus išspausdinti DELFI.

www.DELFI.lt
 
36
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Teisė

E. Kusaitės bylą nagrinės Aukščiausiasis Teismas (20)

2014 liepos mėn. 29 d. 13:45
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nagrinėti prokurorų kasacinį skundą dėl terorizmu kaltintos ir išteisintos klaipėdietės Eglės Kusaitės.

Klausk teisininko: ar teisėtai buvo atlikta krata? (19)

2014 liepos mėn. 27 d. 19:00
Atvykę pareigūnai mano motinos namuose atliko kratą, juose gyvena ir brolis. Orderis kratai išduotas įtariant brolį nusikaltimu.

Kodėl svarbu paaiškinti teisėjo sprendimą „paprasta kalba“ ar Lietuvai reikia „teisėjų spaudai“ (39)

2014 liepos mėn. 27 d. 00:00
Vytautas Kursevičius
Asmeninio archyvo nuotr.
Teisingumas negali būti vykdomas gatvėje ar patvoryje, todėl teisėjams geriausia sprendimą paaiškinti ne kur nors teismo koridoriuje ar kabinete, o teismo salėje, sako teisėjas Vytautas Kursevičius.

Klausk teisininko: ar būtina pasirašyti testamentą? (37)

2014 liepos mėn. 26 d. 15:00
Mano tėvas miręs, mama jau senyvo amžiaus ir ji atsisako pasirašyti testamentą man ir mano seseriai – mano, kad pagal įstatymą bet kokiu atveju viskas dalinsis iš dviejų. Bet visko gyvenime būna, todėl noriu sužinoti, ar būtina pas notarą parašyti testamentą, kad viską palieka lygiomis dalimis?

Siūlo neleisti išieškoti skolų, jeigu skolininkas gauna tik minimalią algą (128)

2014 liepos mėn. 26 d. 09:00
Lietuvos nevyriausybinės organizacijos ragina Teisingumo ministerijąkeisti įsiskolinusių socialiai pažeidžiamų žmonių skolų grąžinimo tvarką.