„Kadangi įstatymo dar negavome, norėčiau įsigilinti į detales, bet galėčiau atsakyti vienu sakiniu – mano požiūriu, tai yra gėdingas įstatymas“, – žurnalistams penktadienį sakė D. Grybauskaitė, paklausta, ar pasirašys minėtas Baudžiamojo kodekso pataisas.
Penktadienį kelios dešimtys žiniasklaidos priemonių vadovų, redaktorių, žurnalistų viešai kreipėsi į šalies vadovę, reikšdami susirūpinimą, kad priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos kelia grėsmę žodžio laisvei ir prieštarauja Lietuvos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo įtvirtintiems žurnalistų apsaugos principams.
Seimas ketvirtadienį 79 balsais „už“, vienam buvus „prieš“ ir 11 parlamentarų susilaikius papildė Baudžiamąjį kodeksą straipsniu, numatančiu, kad už uždarame teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiagos atskleidimą ar viešą paskelbimą grės viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Tokia veika bus traktuojama kaip baudžiamasis nusižengimas, už ją atsakomybė numatyta ir juridiniam asmeniui.
Pataisą inicijavo socialdemokratės Rimantė Šalaševičiūtė ir Irena Šiaulienė, tik jos siūlė, kad atsakomybė būtų taikoma, kai atskleidžiama su nepilnamečiu asmeniu susijusi informacija, o sankciją – griežtesnę, iki trejų metų nelaisvės. Pataisą vertinusi Vyriausybė pasiūlė taikyti švelnesnę sankciją, bet plačiau.
Baudžiamasis kodeksas šiuo metu numato baudžiamąją atsakomybę už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą be šią bylą tiriančio teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo, tačiau iki šiol nebuvo atsakomybės asmenims už civilinės, administracinės ar baudžiamosios bylos neviešos medžiagos arba jos dalies atskleidimą ar viešą paskelbimą.