LAT plenarinę sesiją sudarė net penkiolika iš aštuoniolikos Baudžiamųjų bylų skyriuje dirbančių teisėjų, jiems pirmininkauja skyriaus pirmininkas Jonas Prapiestis, o pranešėju yra paskirtas buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Armanas Abramavičius.
Į teismo posėdį atvyko Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Simonas Slapšinskas, A. Ūso našlei atstovaujantis advokatas Adomas Liutvinskas ir dviejų žmonių nužudymu įtarto Drąsiaus Kedžio sesers Neringos Venckienės vyras advokatas Aidas Venckus.
Prieš posėdį prie teismo piketavo apie dvidešimt kovotojais prieš pedofiliją besiskelbiančių žmonių, tarp kurių buvo ir D. Kedžio teta Audronė Skučienė. Tuo tarpu N. Venckienė į teismą neatvyko.
Piketuojai laikė plakatus su užrašais „Įstatymai turi gelbėti vaikus, o ne saugoti pedofilus“, „Prigimtinės teisės turi būti gerbiamos“, „Lietuvos teisėsauga – pedofilų stogas“, „Mūsų vaikai – ne pedofilų poreikiams“. Tiesa, piketuotojai į teismo posėdį net neužėjo.
Teismas A. Ūso bylą nusprendė nagrinėti viešame posėdyje, nes kasacinės instancijos teismas tik aiškinasi įstatymų taikymą. Vos tik prasidėjus teismo posėdžiui paaiškėjo, kad nukentėjusioji N. Venckienė dar raštu pareiškė nušalinimą teisėjams Vytautui Masiokui ir A. Abramavičiui. Tiesa, Teisėjų tarybos narys V. Masiokas dar birželį pats nusišalino nuo bylos - jis pažįsta ir N. Venckienę, ir nušautą teisėją Joną Furmanavičių (su juo yra dirbęs Kauno apygardos teisme). Tuo tarpu A. Abramavičiui nušalinimą teismas pripažino nepagrįstu.
„Su teisėju J. Furmanavičiumi mes mokėmės Vilniaus universiteto Teisės fakulteto tame pačiame kurse, jokių kitų ryšių su J. Furmanavičiumi, kurie reikštų mano šališkumą byloje, nebuvo“, - sakė A. Abramavičius.
Plenarinėje teisėjų kolegijoje nedalyvauja ir teisėjai Josifas Tomaševičius (jis spalio 5-ąją išeina į pensiją) ir Alvydas Pikelis, kuris yra Teisėjų veiklos vertinimo komisijos pirmininkas.
A. Ūso advokatas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą
Išskirtinį dėmesį pedofilija kaltinamo verslininko bylai teismas parodė norėdamas suformuoti teismų praktiką aiškinant bei taikant procesines teisės normas, reglamentuojančias baudžiamąjį procesą mirus kaltinamajam.
„Dabartinė praktika yra labai skurdi, todėl teismo išaiškinimas bus aktualus visai teismų praktikai“, – yra sakęs S. Slapšinskas.
Generalinės prokuratūros skunde teismui teigiama, kad reabilitavimo procesas A. Ūso atžvilgiu negalimas.
„Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas mirusiajam, išskyrus atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Taigi BPK nustatyta bendra taisyklė, kad baudžiamasis procesas mirusiojo atžvilgiu nutraukiamas“, – kasacinės instancijos teismui nurodė prokuratūra.
Pasak prokurorų, tolesnis „A. Ūso bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme pažeistų esminius baudžiamojo proceso principus, eliminuotų BPK garantuojamą kaltinamojo teisę į gynybą bei apribotų teismo diskreciją, atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, juos tinkamai, visapusiškai, objektyviai ištirti bei laisvai priimti tais įrodymais pagrįstą sprendimą“.
„Tokie pažeidimai būtų laikomi esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais“, – pažymima kasaciniame skunde.
Tuo tarpu A. Ūso našlei atstovaujantis advokatas A. Liutvinskas teisėjų prašė netenkinti prokurorų skundo, o kreiptis į Konstitucinį Teismą – esą jis turėtų išaiškinti, ar gali būti kaltinamasis reabilituotas po mirties, nors ir nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Pasak advokato, analogiška BPK norma galioja ir Rusijos baudžiamajame įstatyme, o liepą Rusijos Konstitucinis Teismas paskelbė, kad po asmens, kuriam buvo pareikšti įtarimai, mirties teismas gali bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje ir sugrąžinti mirusiojo gerą vardą.
A. Liutvinskas pažymėjo, kad baudžiamojoje teisėje nėra aiški reabilitacijos sąvoka. „Tai liečia ne tik A. Ūsą, tai liečia daug žmonių, kol nebus priimtas galutinis nuosprendis, tol tokia situacija tęsis, nes laikomas nekaltu pagal Konstituciją ir nekaltas nėra tas pats“, - sakė jis.
Netenkinti prokuratūros skundo prašo ir nukentėjusiosios N. Venckienės sutuoktinis A. Venckus.
Po LAT plenarinės sesijos priimto verdikto bus aišku, ar A. Ūso bylą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas galės nagrinėti reabilitacijos pagrindais. Teismas sprendimą žada paskelbti lapkričio 10-ąją.
Byla ta pati, bet sprendimai - priešingi
Panevėžio miesto apylinkės teismas vadinamąją pedofilijos bylą buvo nutraukęs, nes mirė kaltinamasis A. Ūsas. Tačiau verslininko našlė ir tėvai siekia jį reabilituoti po mirties.
Tuo tarpu nukentėjusiosios mergaitės interesams atstovaujanti dviejų žmonių nužudymu įtarto Drąsiaus Kedžio sesuo Neringa Venckienė reikalauja, kad verslininkas būtų pripažintas kaltu, nors ir yra negyvas.
Apeliacinius skundus išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad Baudžiamojo proceso kodekse numatyta išimtis dėl teismo proceso reabilitacijos pagrindais gali būti taikoma ne tik mirusiems asmenims, kurie įsiteisėjusiais nuosprendžiais yra pripažinti kaltais, bet ir asmenims, kurie miršta nepasibaigus teisminiam nagrinėjimui.
Nors Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, kad byla turi būti nagrinėjama iš naujo, Generalinė prokuratūra nutartį kasacine tvarka apskundė LAT.