"Šį uodą radau atsitiktinai: naktį išėjęs laukan išvydau neįprastą vabzdį. Iš pažiūros jis buvo panašus į didelį ilgakojį uodą, kažkodėl klaidingai vadinamą maliariniu. Tik, skirtingai nuo jo, turėjo neįtikėtinai ilgus ūsus - apie 12 cm (paprastų uodų ūsai neviršija 5 mm)", - pasakojo A.Koršunovas.

Savo radinį jis parodė Kemerovo valstybinio universiteto, kuriame dirba, Zoologijos ir ekologijos katedros specialistams. Kolegos stebėjosi kolegos radiniu ir pasiūlė parodyti jį Peterburgo specialistams.

Šie iš pradžių pagalvojo, kad sibiriečiai pokštauja - atvežtasis egzempliorius labai jau buvo panašus į vabzdį, gyvenantį prie Amazonės. Tačiau įsigilinus ši versija buvo atmesta. Tik po pusantro mėnesio mokslininkai pagaliau nustatė, kas tasai neįprastas vabzdys.

"Galiausiai jie priėjo prie išvados, kad tai ne kas kita, kaip usūrinis uodas, paskutinį kartą regėtas prieš 30 metų Primorės krašte. Šis vabzdys ne tik išsiskiria ilgais ūsais, bet ir tuo, kad minta gėlių nektaru", - pažymėjo kolekcininkas.

Pasak jo, Kemerovo mokslininkai radinį vadina tikra sensacija, reikalaujančia ilgų ir kruopščių studijų.

A.Koršunovas pažymėjo, kad pastaruoju metu srities teritorijoje atsirado daug naujų vabzdžių rūšių, būdingų kitiems regionams, tarp jų nemažai ir stepinių, gyvenančių Chakasijoje. "Gali būti, jog tai susiję su klimato pokyčiais", - spėjo jis.

Antra vertus, pridūrė kolekcininkas, kai kurie vabzdžiai, kadaise gyvenę Kuzbase, staiga dingo. Dabar jų galima išvysti tik jo kolekcijoje, kurioje surinkta apie 15 tūkst. egzempliorių.