Po permainingų karo įvykių, švedų puolimus pavyko atremti 1601 vasarą prie Kuoknesės, 1604 – prie Paidės. 1605 08 11 švedai pradėjo naują puolimą, atsiimdami lenkų-lietuvių kariuomenės jau užimtas tvirtoves ir sėkmingai žygiuodami svarbiausio uosto Rygos link. Lietuvos DK didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius nebandė užkirsti kelio švedų maršui. Budriai sekdamas jų judėjimą, švedų kariuomenę pasitiko 1605 09 26 13 km. nuo Rygos, prie Salaspilio (Kircholmo).
J. K. Chodkevičiaus kariuomenę sudarė apie 3500-4000 karių: be 200 husarų iš Lenkijos, kiti buvo Lietuvos DK daliniai. Tuo tarpu paties Karolio IX vadovaujama kariuomenė sukoncentravo apie 14 000 karių (Radvilų kartografo Juzefo Narūnavičiaus Naronskio duomenimis, švedų buvo 11 340, iš jų 6 840 pėstininkų). Iš esmės jėgų santykis skyrėsi 3-3,5 karto. Nepaisant didžiulio jėgų skirtumo, mūšio eigą nulėmė sėkmingas vadovavimas ir kariuomenės manevravimas.
J. K. Chodkevičius sugebėjo paslėpti savo kariuomenės dydį ir išdėstymą – pamiškėje buvo net išdėstęs žmonių iškamšas. jam pavyko išprovokuoti priešą ir priversti pakeisti jiems naudingą dislokaciją, pereinant kovoti nuo kalvų į lygumą. Lietuvos DK raiteliai beveik be nuostolių išsklaidė švedų pėstininkus, kurių kovinė galia dėl manevrų smarkiai sumažėjo. Galiausiai sąmyšį priešo pusėje sukėlė netikėtai iš šono pasiųsti pagrindiniai J. K. Chodkevičiaus raiteliai. gana greitai švedų traukimasis virto bėgimu Rygos link.
Lietuvos DK nuostoliai buvo nedideli: prarasta apie 80 karių. Tačiau pasiekimai buvo įspūdingi. Pirmiausia J. K. Chodkevičiaus kariuomenė apgynė vieną svarbiausių Livonijoje jūrų uostą bei prekybos centrą – Rygą. Buvo perimtos 66 švedų karinės vėliavos, 11 patrankų, mūšio lauke ar traukdamiesi žuvo apie 8000 karių.
Pergalė prie Salaspilio plačiai nuskambėjo Europoje. Zigmantą Vazą sveikino popiežius, imperatorius ir Anglijos karalius. Šiam laimėjimui buvo skirta 1606 m. Laurencijaus Bojerio Vilniuje išleista poema Carolomachia (Karolomachija, arba Karolių mūšis). Visgi tinkamai išnaudoti pergalės dėl lėšų stygiaus nepavyko. Nusilpninti švedai 1606 pavasarį buvo sudarytos dviejų metų paliaubos, tačiau jau sekančiais metais pasinaudojęs pasunkėjusią respublikos vidaus padėtimi, Karolis IX vienašališkai nutraukė paliaubas.
Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.
© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija