Tiksinti bomba Lietuvos pašonėje: kas labiausiai neramina ekspertus

 (144)
Visai Europai sujudus dėl Baltarusijos teritorijoje statomos naujos atominės elektrinės, daugiausia nerimo šis projektas sukėlė Lietuvoje. Vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus dygstantis energetikos gigantas visuomenės ir valdžios atstovų susirūpinimą kelia dėl galimo branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų nepaisymo. Maža to, kai kurie šioje įtemptoje situacijoje įžvelgia galimybę pasikartoti tragiškam Pripetės scenarijui.
© tut.by nuotr.

Balandžio 21 dieną Seime vykusioje diskusijoje „Astravo AE: ar dar galima sustabdyti projektą? Požiūris iš ES, Lietuvos ir Baltarusijos“ europarlamentarai, Lietuvos politikai bei Baltarusijos atstovai diskutavo apie statomos atominės elektrinės likimą bei būdus kilusiam konfliktui spręsti.

Sveikinimo žodį taręs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranskietis atkreipė dėmesį į padėties rimtumą ir skatino susirinkusius žvelgti plačiau – naujos atominės elektrinės statybos taps visos Europos ilgalaike problema.

Optimistinėmis nuotaikomis auditorijos nenudžiugino ir konferencijos viešnia europarlamentarė Rebecca Harms. Pasak jos, Europos Parlamento atstovus ypatingai nuvylė nepavykęs susitikimas su ambasadoriumi ES Minske.

„Jis tiesiog su manimi susitiko ir paaiškino, kad iš tiesų jie norėtų, kad šis vizitas būtų oficialus. Mūsų vizitas toks nebuvo jų akyse. Aš norėjau paaiškinti, kad tiek aš, tiek mano kolegos vyktų bet kada, kada tik būtų galimybė, kai Minsko valdžios atstovai norėtų mus priimti,“ – apmaudo neslėpė europarlamentarė.

Rebecca Harms
Rebecca Harms
© DELFI / Karolina Pansevič

Vis dėlto, ilgametę patirtį atominės energetikos sektoriuje turinti moteris buvo nustebinta aktyvaus Lietuvos dalyvavimo, sprendžiant Astravo atominės elektrinės klausimą. „Tai, ką stebiu Lietuvoje <...> yra tikrai ypatingi įvykiai. Na, pavyzdžiui, kad dabar yra atskiras ambasadorius paskirtas Astravo problemai kuruoti. Aš pati esu nusiteikusi prieš branduolinę energetiką ir tą idėją plėtoju jau daugiau nei 40 metų ir niekada nesu mačiusi vyriausybės, kuri paskirtų atskirą pasiuntinį ar ambasadorių, kuris būtų atsakingas už šiuos klausimus ir tai rodo jūsų ypatingą įsipareigojimą,“ – įžvalgomis dalijosi R. Harms.

Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas taip pat pabrėžė susiklosčiusios padėties rimtumą ir ragino padėti viešųjų ryšių linksmumą į šalį, nes tema yra sunki, skaudi ir ilgalaikė. Tiesa, A. Saudargas nebuvo toks skeptiškas atominės energetikos klausimui apskritai: „Esmė yra ne prieš atominę energetiką, <...> bet prieš nesaugią ir neprognozuojamą. Yra problema didžiausia su Astravu <...> darbo kultūros. Neatsakingumas darbo kultūroj tai yra, aš bijau, nepašalinama problema arba greitai nepašalinama iš tos visuomenės, kuri yra mūsų kaiminystėj.“

Statybų eigą pakeistų žvilgsnis į ekonominius aspektus

Tuo tarpu europarlamentaras, Žaliųjų frakcijos atstovas Bronis Ropė įžvelgė ekonominę Astravo AE statybų grėsmę. „Mums labai svarbu gauti informaciją ir iškomunikuoti, kokie gi bus ekonominiai rodikliai šitos elektrinės,“ – klausė jis, apeliuodamas į Europos Sąjungos atstovų pasižadėjimą nebenaudoti ES lėšų atominių elektrinių finansavimui. Pasak B. Ropės, žvilgsnis į finansinius projekto aspektus lemtų ir kitokį Baltarusijos valdžios atstovų požiūrį į atominės jėgainės atsiperkamumą.

„Turim kelti visą kompleksą klausimų, kad ne tik atominės statyba būtų vykdoma pagal reikalavimus, bet turi būti ir uždarymo projektai, turi būti ir evakuacijos projektai, turi būti visas kompleksas projektų. Tada, mano manymu, atominė pabrangs bent porą kartų. Kai ji pabrangs bent porą kartų ir pamatys, kad kilovatvalandės kaina visiškai nekonkurencinga, visiškai kitoks požiūris tiek Baltarusijos valdžios, tiek Baltarusijos visuomenės tada atsiras į šitą atominę elektrinę,“ – teigė EP atstovas.

Bronis Ropė
Bronis Ropė
© DELFI / Karolina Pansevič

Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad vieningo susitarimo dėl Astravo AE statybos pasiekti nepavyks, jei nebus mėginama užmegzti dialogo su Baltarusijos piliečiais.

EP narys Petras Auštrevičius teigė pasigendantis rimtų ir politiškai pagrįstų Lietuvos iniciatyvų sutelkti kaimynus. „Tikėtis, kad A. Lukašenka informuos baltarusius apie Astravą taip, kaip mes tikimės, niekada neįvyks. Tai yra mūsų reikalas, Lietuvos reikalas informuoti baltarusius apie visus pavojus ir visas rizikas, kylančias iš to, nes tai yra mūsų bendras reikalas ir mūsų bendra baimė,“ – teigė europarlamentaras.

Imtis konkrečių veiksmų ragino ir Algirdas Kubilius, užsiminęs apie vakar Seime priimtą įstatymą, kuriuo remiantis Astravo atominės elektrinės elektra nepateks į Lietuvą, o per Lietuvą ji aplenks ir visą Europą. Pasak politiko, svarbiausia įrodyti, kad Astravo atominės elektrinės projektas ekonomiškai pasmerktas žlugti.

Daug vilčių į naujai išleistą įstatymą dėjo ir atominės energetikos sektoriaus atstovai Virgilijus Poderys, Darius Degutis ir energetikos viceministras Simonas Šatūnas. S. Šatūnas diskusijos metu išskyrė tris pagrindinius klausimus, kuriuos būtina užduoti prieš statant atominę elektrinę:

• Kokioje vietoje bus statoma atominė elektrinė?
• Kokios technologijos bus naudojamos atominei elektrinei statyti?
• Kaip statote? Ar turite patirties, žinių, kompetencijos?

Energetikos viceministro požiūriu, Astravo AE statytojai šiuo metu pozityviai negali atsakyti į nei vieną iš šių klausimų, o ypač daug nerimo kelia ypatingai nesaugi atominės elektrinės vieta. „Dar 1993 metais pati Baltarusija, Baltarusijos mokslų akademija, jos energetikos institutas <...> padarė studiją, įvertindami 28 potencialias aikšteles atominės elektrinės statybai Baltarusijoje. Buvo vertinama ir Astravo aikštelė. Visų pirma dėl geologinių struktūrų, dėl seisminių jautrumų <...> patys baltarusiai pripažino, kad Astravo aikštelė yra viena iš keturių pačių netinkamiausių,“ – tyrimų medžiaga dalijosi S. Šatūnas.

Vilties yra, bet būtinas tarptautinis palaikymas

Vis dėlto, daugiausia nepatogumų naujos atominės elektrinės statybos kelia patiems Astravo gyventojams. Vienas iš jų, Nikolajus Ulasevičius, gyvenantis vos 4 – 5 kilometrų atstumu nuo atominės elektrinės statybvietės, neslėpė susijaudinimo ir nusiminimo dėl vykstančių statybų. Tačiau Astravo gyventojų bendruomenės narys pasidalijo ir kitokiu požiūriu į dygstantį galimai pavojingą statinį.

„Atsižvelgiant į tai, kad Astravo rajone gyvena ūkininkai, gyvena pagyvenusio amžiaus žmonės, jie yra visiškai indiferentiški, jiems visiškai vienodai. Kita gi liaudies dalis yra valstybės tarnautojai, pareigūnai, kaip antai muitininkai, pasienio pareigūnai, ir visi tie gyventojai yra įdarbinami pagal trumpalaikes sutartis. Nėra ilgalaikių darbo sutarčių, taigi žmonės labai bijo. <...> Dauguma žmonių nesutinka su tuo projektu, tačiau ta dauguma nieko negali nuspręsti Baltarusijoje,“ – viešosios nuomonės tendencijas apibūdino pašnekovas.

Vienintelio Baltarusijoje veikiančio antiatominio judėjimo, kuriam buvo leista stebėti atominės elektrinės statybas, koordinatorė Tatjana Novikova patvirtino Lietuvoje vyraujančias pesimistines nuotaikas. Pasak jos, projektas iš tiesų susiduria su rimtais techniniais nesklandumais: „Negalima padaryti to projekto nei saugesnio, nei mažiau saugesnio.

Konferencija apie Astravo AE
Konferencija apie Astravo AE
© DELFI / Karolina Pansevič

<...> Rekomendacijos yra tokios, jeigu 100 kilometrų spindulyje yra didelės gyvenamosios vietos, ten statyti negalima. Iki Vilniaus yra 50 kilometrų ir tai jau yra didelis taisyklių pažeidimas.“ Baltarusijos atstovė taip pat užsiminė apie nesėkmingą Voronežo miesto praktiką, kada vos pastatyta atominė elektrinė sugedo dėl laiku nepaleistų sistemų. Šiuo metu Baltarusijoje jau yra pastatytas toks pat reaktorius, koks veikia ir Voronežo atominėje elektrinėje.

Nepaisant akivaizdžių pažeidimų, Baltarusijos valdžia atkakliai ignoruoja bet kokius bandymus kvestionuoti atominės elektrinės statybų teisėtumą. Apie tai konferencijos metu užsiminė ir T. Novikova, pasidalinusi nuogąstavimu, kad į birželį vyksiantį susitikimą Minske atominės elektrinės klausimais svarbūs atstovai ir tarptautinė bendruomenė bus tiesiog neįleidžiami. N. Ulasevičius, kalbėdamas apie Baltarusijos valdžios atstovų požiūrį į statybas, taip pat iškėlė viešumo problemą. Pasak jo, objektyvi informacija Astravo AE statybų klausimais visuomenės tiesiog nepasiekia, o statybų vykdytojai visais įmanomais būdais stengiasi išvengti viešumo.

Astraviečiui pritarė Baltarusijos NVO „Ecohom“ valdybos narė Irina Suchij, susirūpinusi dėl stiprios propagandos galios viešajai nuomonei:

„Pastaruosius 8 – 9 metus per televiziją yra vykdoma propaganda, smegenų plovimas. Mes atlikome tyrimus, kai žmonės gatvėse buvo klausiami, kokia jūsų nuomonė apie atominę elektrinę, ir žmonės atsakydavo – na, ko gero, tai nėra gerai, bet kaipgi mes be jos išgyvensime, kaip gausime elektros, bet klausimas, o kaipgi mes dabar gyvename. Mes neturime jokios atominės elektrinės, bet niekas nuo to nekenčia. Taigi, paveikti visuomenės nuomonę būtų labai svarbu,“ – įsitikinusi I. Suchij.

Vis dėlto, kalbėtoja atkreipė dėmesį į tai, kad Baltarusija yra jautri Europos nuomonei ir trokšta tapti tarptautinės bendruomenės dalimi. Taigi, net jei statybos šiuo metu dar nėra sustabdytos, tvirtesnis Europos įsitraukimas į susidariusią padėtį galėtų paveikti tolimesnę Astravo AE statytų eigą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Europietis

Iš Briuselio atvyko perspėti Lietuvos: „Rail Baltica“ finansavimas gali nutrūkti (2)

Pasiruošimas milijardų vertės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ projektui įgauna pagreitį. Šis projektas ypač svarbus Baltijos valstybėms, kurios atsiradus moderniai ir greitai geležinkelio linijai bus tiesiogiai sujungtos su centrine Europa.

Galimybė jaunimui: daugelio gyvenimas pasikeičia neatpažįstamai (1)

Erasmus (dabar – Erasmus+) mainų programa šiomis dienomis žinoma bemaž kiekvienam jaunuoliui. Per 30 programos vykdymo metų joje spėjo sudalyvauti per 9 milijonus jaunų žmonių, o kas trečias programos dalyvis, studijuodamas ar atlikdamas praktiką susipažįsta su savo pirmuoju darbdaviu.

Prancūzų ministras: „Brexit“ yra palanki proga ES finansų sektoriui

Didžiosios Britanijos sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos gali padidinti ES finansų kompanijų patrauklumą, pirmadienį pareiškė naujasis Prancūzijos ekonomikos ministras Bruno Le Maire'as ir paragino šį sektorių „pasinaudoti proga“.

ES uždegė žalią šviesą M. Barnier pradėti „Brexit“ derybas

Europos Sąjungos ministrai pirmadienį vienbalsiai suteikė mandatą buvusiam eurokomisarui ir Prancūzijos eksministrui Micheliui Barnier (Mišeliui Barnjė) pradėti derybas dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Bendrijos.

Įvardijo didžiausią grėsmę Lietuvai ir svarbiausią jos užduotį (26)

„Kokia Lietuva bus po šimto metų? Norėčiau, kad ji būtų pergalinga“, – tokiais Vygaudo Ušacko, Europos Sąjungos (ES) ambasadoriaus Rusijoje, žodžiais baigėsi KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (SHMMF) vykusi ekspertinė diskusija, skirta ES ir Lietuvos santykių ateičiai.