Tokią EK reakciją iššaukė naujasis švietimo įstatymas, kuris, anot kritikų, skirtas uždaryti Centrinio Europos universitetą, remiamą JAV finansininko George Soroso, taip pat V. Orbano atsisakymas dalyvauti ES mastu vykdomame pabėgėlių perskirstymo mechanizme, naujojo V. Orbano vyriausybės išgarsintos kampanijos „Sustabdykime Briuselį“ bei ketinimų apriboti iš užsienio atkeliaujančią paramą nevyriausybinėms organizacijoms. Verta paminėti ir ką tik įsigaliojusį įstatymą, leidžiantį apriboti laisvę visiems prieglobsčio prašantiems pabėgėliams.
Tai tik patys paskutiniai pavyzdžiai, demonstruojantys kaip Vengrija bando eiti prieš ES srovę. Viso suskaičiuojama 66 galimų pažeidimų procedūrų prieš Vengriją, dalis kurių yra už galimą ne vengrų kilmės asmenų diskriminaciją.
Iki šiol Briuselis neturėjo galimybės „mesti pirštinės“ V. Orbanui, vis dėlto Fransas Timmermansas, pirmasis EK vicepirmininkas, seniau labai atsargiai vertinęs galimybę imtis papildomų veiksmų prieš Vengrijos vyriausybę, paskelbė: „ Žinoma, mes turime būti labai atidūs teisine prasme prieš pradėdami pažeidimo procedūras. Veiksmai, kurių ėmėmės ligi šiol, iš esmės buvo techninio lygmens, tačiau šį kartą atėjo metas apginti esmines ES vertybes, nustatytas 2 ES sutarties straipsnyje“.
Tiesios akimirka V. Orbanui galėtų ateiti balandžio 29 d., per centro-dešinės Europos liaudies partijos (ELP) suvažiavimą, kuriai be Vengrijos premjero priklauso ir EK pirmininkas Jean-Claude‘as Junckeris ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. J. C. Junckeris šį trečiadienį kitiems komisarams paskelbė, kad atėjo metas kalbėti apie tiesą.
Pristatome penkis darbus, kuriais būtų nusiųstas aiškus signalas V. Orbanui:
1. Išspirti Fidesz partiją iš ELP
Stipriausi V. Orbano saitai su Briuseliu – jo Fidesz partijos narystė Europos Liaudies Partijoje (ELP). Remiantis ELP statutu, narystės sustabdymas arba panaikinimas turi būti patvirtintas Europos Parlamento (EP), kuriam tokio sprendimo pasiūlymą turi pateikti ELP prezidentas Josephas Daulas iš Prancūzijos, arba septyni EP nariai iš penkių skirtingų valstybių.
Vis dėlto Vengrijos europarlamentarų pašalinimas iš šios EP frakcijos nebūtų į naudą pačiai ELP. Šiuo metu ELP turi 216 vietų EP – ir tai leidžia jai turėti saugią daugumą, lyginant su Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija, turinčia 189 parlamentarus. Praradusi 12 Fidesz narių, ELP gerokai susilpnintų savo pozicijas. Be to, Vengrijos atstovai EP laikomi ištikimais ir uoliais europarlamentarais.
2. Paspartinti pažeidimų procedūras
Viena akivaizdžiausių priežasčių, dėl kurių ES gali imtis veiksmų prieš Vengriją – pastarosios atsisakymas dalyvauti ES pabėgėlių paskirstymo mechanizme. Šis žingsnis taip pat reikštų įspėjimą kitam probleminiam Centrinės Europos „vaikui“ – Lenkijai, kuri taip pat laikosi tokios griežtos pozicijos šiuo klausimu. Italija ir kitos Pietų Europos šalys, pastaruoju metu tapusios imigrantų fronto linija, skatina EK pradėti pažeidimų procedūras ES narėms, atsisakančioms dalyvauti šiame mechanizme.
Pietinės ES narės taip pat galėtų palaikyti EK ES Teisingumo Teisme, į kurį kreipėsi Vengrija ir Slovakija, nesutikdamos dalyvauti pabėgėlių skirstymo programoje. Vis dėlto tokia parama gali apsunkinti tolimesnių šalių susitarimų pasiekimą prieglobsčio įstatymų keitimo klausimais.
3. Pradėti „Rule-of-law“ procedūrą
Tokia procedūra buvo pradėta Lenkijos atveju. Esant blogiausiam scenarijui, remiantis šia procedūra, šalis galėtų netekti savo balsavimo teisių ES institucijose. Tačiau EK, panašu, nėra pasirengusi pradėti tokią griežtą procedūrą vien todėl, kad Budapeštas linksta į dialogą tais klausimais, kuriais Varšuva bendrauti su Briuseliu atsisako. Kaip pademonstravo Lenkijos pavyzdys, diskusijos su ES narėmis dėl balsavimo teisės atėmimo iš kitos ES šalies būna ypatingai sudėtingos.
4. Sustabdyti pinigus
2014–2020 m. ES finansinės perspektyvos laikotarpiu, Vengrijai numatyta skirti 29,6 mlrd. eurų finansinės paramos kelių, geležinkelių, energetikos ir kitiems projektams, tuo metu metinis Vengrijoje sukuriamas bendrasis vidaus produktas siekia 126 mlrd. eurų kasmet. ES parama – svarbus pajamų šaltinis Budapeštui, kurį tokios šalys kaip Italija ar Švedija yra nusiteikusios sustabdyti Centrinės Europos šalims, atsisakančioms priimti pabėgėlius. Vis dėlto, keisti ES biudžeto taisykles be 2020 m. yra teisiškai neįmanoma.
5. Siųsti į Vengriją nepriklausomus ekspertus
EP jau patvirtino naują mechanizmą, skirtą prižiūrėti teisės viršenybės įgyvendinimą ES narėse. Šis mechanizmas skirtų nepriklausomų ekspertų grupę, kuri sukurtų kiekvienai šaliai konkrečias rekomendacijas, reikalingas teisės viršenybės išlaikyti. Šio mechanizmo šalininkai teigia, kad tokia procedūra palengvintų EK gyvenimą, nes ekspertai būtų politiškai nepriklausomi. Vis dėlto, ir šiuo atveju iškyla problema.
„F. Timmermansas žino, kad kol kas tokio stebėsenos mechanizmo siūlyti negalima, nes jis bus nepatvirtintas. Prieš teigdamas tokį siūlymą, jis turi būti garantuotas, kad sulauks pakankamo palaikymo ES Taryboje.“, – teigia Israelis Butleris, Europos piliečių laisvių sąjungos advokatūros direktorius.