Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko teigimu, nesėkme pasibaigusiam Europos Sąjungos viršūnių susitikimui reikėjo daugiau laiko tokiam svarbiam dokumentui priimti.
Pasak Ministro Pirmininko, galutinai susitarti dėl visos Konstitucinės sutarties, labiausiai tikėtina, pavyks per pusmetį.
"Nė viena Konstitucija nebuvo patvirtinta per kelias dienas. Nenuostabu, kad dėl tokio svarbaus projekto buvo sunku sutarti per tokį trumpą laiką", - sakė Premjeras.
Lietuva laikėsi pozicijos, jog ateityje ES sprendimai per balsavimus turi būti priimami kvalifikuota dauguma, laikantis valstybių skaičiaus ir jų gyventojų skaičiaus pariteto principo. Ministro A.Valionio teigimu, ši pozicija nepakito.
"Mes gynėme principą, pagal kurį sprendimas priimamas už jį balsavus daugiau nei pusei valstybių, kurios atstovautų daugiau kaip pusei ES gyventojų skaičiaus. Ar ši proporcija bus 50 ir 50 proc., ar 60 ir 60 proc., didelio skirtumo nematome", - sakė A.Valionis.
Pasak ministro, tokį pat principą rėmė ir "senoji" ES narė Portugalija.
Pasak Lietuvos ministro, derybų dėl ES Konstitucijos neišgelbėjo ir ES pirmininkaujančios Italijos "paskutinės minutės" kompromisiniai pasiūlymai kvalifikuotos daugumos balsavimo principą įvesti nuo 2009-ųjų, prieš tai dėl jo pakartotinai susitarus 2008-siais, arba besąlygiškai - nuo 2014-ųjų.
A.Valionio teigimu, principą, kad Europos Komisijoje kiekvienai ES narei atstovautų po 1 komisarą, rėmė maždaug 13-14 mažųjų valstybių, tačiau "ir šis klausimas dabar liko atviras".
"Dar kur kas sudėtingesnė padėtis dėl mūsų požiūrio, kad ES Konstitucijoje turtų būti paminėta krikščionybė. Šiam siūlymui egzistuoja stipri opozicija, ypač Prancūzijos", - sakė A.Valionis.
Ministras vylėsi, kad visas pasiūlymų pluoštas bus vėl pateiktas svarstyti kitų metų pradžioje, ES pirmininkavimą perėmus Airijai, ir šalims pavyks pasiekti kompromisą dėl ES konstitucijos.
Europos Sąjungos (ES) lyderiai nesusitarė dėl tikslios datos, kada bus atnaujintos šeštadienį žlugusios derybos dėl pirmosios ES konstitucijos, pasakė Danijos ministras pirmininkas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas). "Sprendimas, kada bus atnaujinta tarpvyriausybinė konferencija, priimtas nebuvo", - nurodė jis pasibaigus ES lyderių baigiamajam posėdžiui, kuriame buvo svarstomos tolesnės konstitucijos perspektyvos.
Pasak A.F.Rasmusseno, pirmininkavimą ES perimanti Airija keletą mėnesių konsultuosis su bloko valstybėmis ir tik tada rekomenduos galimas išeitis iš susidariusios situacijos.
Derybos dėl pirmosios Europos Sąjungos (ES) konstitucijos, kurios šeštadienį žlugo, nes taip ir nepavyko rasti kompromiso dėl narių balsavimo galių, gali būti iš pagrindų atnaujintos tik 2005 metų pradžioje, pareiškė šeštadienį Švedijos ministras pirmininkas Goranas Perssonas (Joranas Peršonas).
Derybos dėl principų, kuriais bus užtikrinamas ES valdymas, kai prie šios 15 narių organizacijos kitąmet prisijungs dešimt naujokių, žlugo dėl Lenkijos ir Ispanijos reikalavimų palikti joms dideles balsavimo teises, kurias jos užsitikrino prieš trejus metus sudarant Nicos sutartį.
Pagal Nicos sutartį kiekviena šių šalių būtų turėjusios beveik po tiek pat balsų kaip ir dvigubai daugiau gyventojų turinčios Vokietija ir Prancūzija.
Konstitucijos projekte buvo numatyta, jog sprendimai būtų priimami, jei už juos balsuoja daugiau nei pusė ES narių, kurios atstovauja 60 procentų ES gyventojų. Šią poziciją labiausiai remia Prancūzija ir Vokietija.
Dabartinėms ir naujosioms narėms nepavyko susitarti dėl balsavimo tvarkos.
"Atrodo, kad viską reikės tęsti. Tikėkimės, ateityje mums seksis geriau", - pasakė Airijos diplomatas.
Žlugus ES viršūnių susitikimui būgštaujama, jog bloko valstybių branduolys, vadovaujamos Vokietijos ir Prancūzijos, pasuks savo keliu ir ims kurti "dviejų greičių" ES.
Pirmininkavimą nuo sausio 1 dienos Europos Sąjungai (ES) perimsianti Airija iki kovo mėnesio nerengs tolesnių derybų dėl konstitucijos, kad narės ir kandidatės turėtų laiko apgalvoti savo pozicijas, šeštadienį pareiškė Airijos ministras pirmininkas Bertie Ahernas (Bertis Ahernas).