Rusijos lietuvių bendrijų sąjungos pirmininko Gintauto Želvio teigimu, tai pirmoji tokia mokykla šiame Rusijos mieste.
Lietuviška mokykla „Lietuvių namuose“ Sankt Peterburge duris atvėrė rugsėjo 30-ąją. Lanko ją beveik dvidešimt mažylių, kurių amžius nuo penkerių iki dešimties metų. Mokslas joje nieko nekainuoja, o mokosi vaikai iš lietuvių kalbos vadovėlio „Labas“. Kas savaitę vykstančių ir keturias valandas trunkančių užsiėmimų pagrindinis tikslas – paskatinti vaikus bendrauti ir skaityti lietuviškai, supažindinti su Lietuvos istorija ir kultūra.
„Čia vaikai lietuviškai visai nekalba. Dar tik pradžia. Pačiai mažiausiai mokinei - vos ketveri, tačiau ji labai stengiasi. Vyriausiajam – aštuoneri“, - pasakoja lietuvių kalbos mokytoja K. Lapienytė-Kadesnikova, gimusi Biržuose, tačiau pastaruosius penkerius metus gyvenanti Sankt Peterburge.
Vaikus atveda daugiatautės šeimos
Šiuo metu mokykla pavaldi Lietuvos užsienio reikalų ministerijai, tačiau nuo 2013 metų ją rūpinsis Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija.
„Savo atžalas mums atveda daugiatautės šeimos, kuriose vienas iš tėvų – lietuvis. Tačiau tau tikrai nereiškia, jog jis kalba lietuviškai. Galbūt tai antrosios ar trečiosios kartos emigrantas.
Dažnai nutinka taip, kad, pavyzdžiui, lietuvė gimė Sankt Peterburge, ten pragyveno visą gyvenimą, tačiau išsaugojo Lietuvos pilietybę. Su Lietuva jos gali niekas ir nesieti. Tokių žmonių dauguma – su Lietuva juos sieja tik senelės ir seneliai ar net proseneliai“, - paaiškino lietuvių kalbos mokytoja.
Anot K. Lapienytės-Kadesnikovos, ir tėvai noriai lanko lietuvių kalbos kursus, tačiau juos dėsto kita pedagogė – Apolonija Kalniūtė.
„Tėvai pageidauja, kad tai būtų ne visai pamoka, o greičiau laisvalaikio praleidimo būdas, padedantis pagilinti lietuvių kalbos žinias. Per pamoką kalbu dviem kalbomis – pirmiausia rusiškai, o tuomet išverčiu į lietuvių kalbą. Tėvai prašo neužduoti namų darbų, nes vaikams mokykloje tenkantis krūvis ir taip nemažas, o tai, savaime aišku, reikalus apsunkina“, - teigia pedagogė.
K. Lapienytės-Kadesnikovos teigimu, vaikai šeštadieninėje mokykloje ne tik gilina lietuvių kalbos žinias, bet ir susipažįsta su tradiciniais lietuviškais žaidimais ir kultūra.
G. Želvys: lietuvių kalbos mokosi 80 Sankt Peterburgo gyventojų
Anot Rusijos lietuvių bendrijų sąjungos pirmininko, profesoriaus G. Želvio, panašios lietuvių kalbos mokyklos Sankt Peterburge dar niekada nebuvo.
„Labai ilgai neturėjome mokytojo, kuris galėtų dirbti su mažais vaikais. Labai džiaugiamės, jog atsirado Kristina. Vaikai ją labai myli. Kai kartą užsukau į pamoką, jie visi kartu dainavo. Dabar pas mus lietuvių kalbos mokytis gali bet kokio amžiaus žmonės – nuo pačių mažiausių iki suaugusiųjų. Iš viso Sankt Peterburge, įskaitant ir vaikus, šiuo metu lietuvių kalbos mokosi 80 žmonių“, - patvirtino G. Želvys.
Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės pirmininkas sakė, jog vaikai Kalėdoms ruošia šventinę programą lietuvių kalba.
„Didžiausia Rusijoje gyvenančių lietuvių problema – lietuvių kalba ir jos išsaugojimas. Kur netyla kalba, ten gyva ir tradicija“, - įsitikinęs G. Želvys.
Sankt Peterburge susitiko Rusijos lietuviai
Spalio 4-6 dienomis Sankt Peterburge vyko lietuvių forumas, kuriame apie dviejų tautų ryšius diskutavo lietuvių bendruomenių atstovai iš skirtingų Rusijos regionų, taip pat svečiai iš Lietuvos.
Lietuvių bendruomenės Rusijoje nariai kartu su Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pareigūnais, įvairių institucijų atstovais, akademikais ir žurnalistais prie diskusijos „Rusijos lietuviai – vakar, šiandien, rytoj“ stalo aptarė istorinius ir kultūrinius ryšius, istorijos subtilybes.
Bibliotekos darbuotojai diskusijos dalyvius supažindino su lietuviškų leidinių ekspozicija. Ypatingas dėmesys forumo metu buvo skirtas vienam garsiausių Lietuvos poetų – Maironio – kultūriniam palikimui, kuris ir pats kurį laiką gyveno šiame Rusijos mieste.