Šiuos projektus atmesti pasiūlė tiek pagrindiniu paskirtas Seimo Valstybė valdymo ir savivaldybių komitetas, tiek papildomi – Informacinės visuomenės plėtros, Biudžeto ir finansų, Užsienio reikalų ir Teisės ir teisėtvarkos komitetai.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto manymu, projektais siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja konstituciniams slapto balsavimo, tiesioginės rinkimų teisės ir lygios rinkimų teisės principams.
Komiteto išvadoje pažymima, kad konstitucinis slapto balsavimo principas reikalauja sudaryti tokias sąlygas rinkėjo valiai balsavimo metu pareikšti, kad niekas negalėtų jo kontroliuoti, daryti įtakos jo pasirinkimui ar kitaip kliudyti laisvai ir nevaržomai reikšti savo valios. Konstitucinis tiesioginės rinkimų teisės principas reiškia, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas rinkimų santykius, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas už rinkėją balsuoti kitam asmeniui (nebent rinkėjas šios savo konstitucinės teisės dėl sveikatos būklės negalėtų įgyvendinti pats).
„Organizuojant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai turi būti traktuojami vienodai, kiekvieno rinkėjo balsas yra lygiavertis bet kurio kito rinkėjo balsui ir turi vienodą reikšmę nustatant balsavimo rezultatus. Pritarus įstatymo projektui, balsuoti internetu galėtų tik užsienyje esantys Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau tokia teisė nebūtų suteikta nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams“, – tvirtinama komiteto išvadoje, kurioje pagrindžiamas galimas prieštaravimas konstituciniam lygios rinkimų teisės principui.
Projektų iniciatorių nuomone, šiais teisės aktų pakeitimais būtų skatinama lietuvių išeivija aktyviau dalyvauti Lietuvos Respublikoje vykstančiuose rinkimuose, rengiamuose referendumuose bei pasiruošta visuotiniam internetinio balsavimo įvedimui Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose.
