Suvalkuose esantį lietuvių „Vienybės“ klubą nuniokojo nežinomi chuliganai. Išeiviai svarsto, ar tai nėra susiję su nesenu incidentu, kai ant Lenkijos ambasados pastato Vilniuje buvo užrašytas raginimas dingti iš Lietuvos, ir vėliau pasirodžiusiu situacijos interpretavimu vietos žiniasklaidoje. Juos piktina lenkų tvirtinimai, esą Lietuvoje paminamos šių teisės, nes esą Lenkijoje, nors formaliai situacija atrodo mažumoms palankesnė, laikomasi ne visų įsipareigojimų. Esą net patiems lietuviams taikomi dvigubi standartai: vieni gali ant namo pasikabinti lentelę su gatvės užrašu gimtąja kalba, o kiti – ne.
Irena Gasperavičiūtė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Mus girdi ne taip gerai, kaip Lietuvos lenkus. Jie turi savo atstovų Europos Parlamente, Seime, o mes apie savo parlamentarą galime tik pasvajoti“, - apmaudavo Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė.

Įsilaužimas – po kritiško straipsnio

Incidentas Suvalkuose įvyko naktį iš gruodžio 4-osios į 5-ąją. Kaip rašoma tinklalapyje punskas.lt, nuėmę grotas nuo lango ir jį išdaužę chuliganai įsibrovė į „Vienybės“ klubą. Nekviesti svečiai viduje išmėtė lietuviškas knygas, sunaikino teatro rekvizitus, suvalgė ir išgėrė tai, ką rado. Esą net sunku tiksliai nustatyti, ar kas nors buvo išnešta. I. Gasperavičiūtė, komentuodama šį incidentą, gūžčiojo pečiais: „Vienareikšmiškai sunku atsakyti, kokia jo priežastis.“

Tačiau ji prisiminė išvakarėse laikraštyje „Kurier Suwalski“ pasirodžiusį „nemandagų, gana primityvų straipsnį apie lietuvius, kuris leidžia susimąstyti, ar tai nesusiję“. Rašinyje buvo informuota apie incidentą, kai lapkričio pabaigoje ant Lenkijos ambasados pastato Vilniuje sienos buvo nupieštas apverstas kryžius ir užrašyta frazė „Lauk iš Lietuvos“. Pasak rašinio autoriaus, greta neva buvo užrašyta, kad Suvalkai yra lietuviški. Sunkmečiu daugybė mūsų šalies gyventojų, susivilioję mažesnėmis kainomis, pradėjo apsipirkinėti šiame mieste. Lietuvių eilės ir aikšteles užkimšę automobiliai su lietuviškais numeriais esą dar nerodo valstybinio priklausomumo.

Po šio incidento Lenkijos ambasada įteikė notą su prašymu atlikti kruopštų tyrimą. Įsilaužimas į klubą Lietuvos diplomatų analogiškiems veiksmams nepaskatino, tik konsulas žada atkreipti vietos pareigūnų dėmesį. Apie šį atvejį buvo pranešta policijai, tačiau tyrimas kol kas nebaigtas.

Beje, keletą dienų po išpuolio Vilniuje buvo sustiprintos pareigūnų pajėgos Seinuose – baimindamiesi galimo lenkų atsako, diplomato jie nepaleido iš akių.

Kaip teigiama interneto puslapyje punskas.lt, tai buvo ne pirmas incidentas, palietęs lietuvius. Esą po beveik kiekvienos Lenkijos nepriklausomybės šventės (lapkričio 11-osios) būdavo „apnaikinamos „Vienybės“ klubo patalpos, prirašinėjama nešvankių, lietuvius įžeidžiančių žodžių, kaip antai: „Won stont“ („Lauk iš čia“) ir pan.“

Šiuose incidentuose, rašoma žinutėje, nesunkiai galima įžvelgti „neapykantos ir netolerancijos lietuvių tautinės mažumos atžvilgiu potekstę“. Čia keliama dar viena versija – esą incidentas gali būti siejamas su Suvalkų atgavimo iš lietuvių rankų 90-mečio minėjimu šį rudenį, kuris galėjo pakurstyti nacionalistines nuotaikas.

Suvalkų lietuvių „Vienybės“ klubas yra įsikūręs namelyje buvusioje kareivinių sargybinėje. Nedidelį mokestį už nuomą sumoka Lenkijos lietuvių draugijos valdyba. Patalpos nedidelės, drėgnos ir nešildomos, mat dėl šildymo niekaip nesusitariama su komunalinių paslaugų įmone. Čia įsikūrusi „Suvalkiečio” redakcija, kiekvieną antradienį renkasi klubo nariai ir kiti miesto lietuviai, saviveiklininkai, bažnytinio choro nariai, vyksta repeticijos, skaitomos paskaitos apie Lietuvos rašytojus, rengiamos šventės, minėjimai.

Mokyklas priversta finansuoti ir Lietuva

Iki šiol išspręstos ne visos Lenkijos lietuvius kamuojančios problemos – kaip DELFI sakė I. Gasperavičiūtė, jų apstu. Pavyzdžiui, per pastarąjį dešimtmetį, vykdant švietimo reformą, buvo uždaryta pusė lietuviškų mokyklų: „Mums tai yra svarbios netektys. Štai ir Punsko valsčiaus viršaitis kalba apie mokyklos uždarymą. Jaučiamas finansavimo trūkumas. Seinuose prieš penkerius metus įkurta lietuviška „Žiburio“ mokykla perpus finansuojama iš Lenkijos ir Lietuvos. Vos kelios mokyklos, bet ir tas ne visiškai išlaiko Lenkijos valstybė.“

Garsius pareiškimus, kad Lenkijoje, priešingai nei Lietuvoje, dokumentuose laisvai leidžiama rašyti asmenvardžius ne vien lenkiškomis raidėmis, I. Gasperavičiūtės žodžiais, paneigia realybė: „Įstatymas – sau, o techninės galimybės – sau. Teisiškai leidžiama rašyti pavardes su lietuviškais ženklais, bet techniškai tam nėra pasiruošta. Asmens tapatybės kortelėse įrašomos lietuviškos pavardės su diakritiniais ženklais, bet kitur – ne. Nelieka tokių raidžių, kaip č, ė, ę. Užsienio pase nurodyta kitokia pavardė. Registruojant automobilį taip pat nėra specialios programos, kaip ir atidarant banko sąskaitą. Ši problema išspręsta iš dalies – juridiškai leidžiama, o paskui – spręskite patys.“

I. Gasperavičiūtė pripažino, kad net patiems Lenkijos lietuviams taikomi dvigubi standartai. Pavyzdžiui, situacija Punske yra kur kas palankesnė – esą čia leidžiamos lentelės su gatvių pavadinimais dviem kalbomis (nors viena DELFI parašiusi Lenkijos lietuvė teigė šiomis dienomis nemačiusi nė vienos tokios lentelės), mokyklos dosniau finansuojamos iš biudžeto. Tuo metu Seinuose lietuviškų gatvių pavadinimų neteko matyti, lietuviams dar nepavyko pasiekti, kad čia atsirastų poeto ir vyskupo Antano Baranausko vardu pavadinta gatvė, o Lietuvos kultūrai ir istorijai svarbūs pastatai būtų pažymėti specialiomis lentelėmis.

„Mes neturime tokios jėgos, mus girdi ne taip gerai, kaip Lietuvos lenkus. Jie turi savo atstovų Europos Parlamente, Seime, praktiškai kiekviename valdžios lygmenyje. O atstovavimas mums baigiasi savivaldybės ribose. Apie savo parlamentarą galime tik pasvajoti. Net vaivadijos lygmeniu atstovo neturime, tik Punsko ir Seinų valsčiuose ir Seinų apskrityje – viršininko pavaduotojas yra lietuvis.“

Pastarojo surašymo duomenimis, Lenkijoje gyvena vos maždaug 5,8 tūkst. lietuvių. Manoma, kad realiai jų gali būti bent dukart tiek, o gal net apie 15 tūkst. Kiek žmonių nurodo esantys lietuvių kilmės, esą neretai priklauso nuo visuomenės nuotaikų. Bene lietuviškiausia sala yra Punskas, kur apie 80 proc. iš 6 tūkst. gyventojų yra lietuviai. Kiek didesniuose Seinuose jie sudaro 19 proc.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nacionalinio parko saugotojai savo kieme nepastebėjo nelegalaus statinio: iki tragedijos buvo vienas žingsnis (20)

Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) valdomame Užutrakio dvare vos per plauką išvengta...

A. Tapinas. Mūsų gėda tarp intrigantų ir impotentų (121)

Penktadienį Vilniaus oro uoste vėl nusileidus pirmajam lėktuvui, viešoje diskusijoje pasigirdo...

Tyrėjų akiratyje – kredito unijos, kurios be klientų žinios pervedinėjo pinigus (3)

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ( FNTT ) tiriamos kredito unijos „Baltija“ ir Namų...

„Via Baltica“ rekonstrukcija: kelininkai ir gyventojai iškasė karo kirvį (5)

Planas rekonstruoti„ Via Baltica “ kelyje esančias sankryžas sukėlė didelį kai kurių...

Isteriją Vokietijoje sukėlusios JAV sankcijos Rusijai – gera proga nulipti nuo Maskvos vamzdžio? (129)

Vokietijoje netyla prieštaringos diskusijos dėl naujųjų JAV sankcijų Rusijai. Kairiojo sparno...

V. Adamkus: tokia ES nebegalės egzistuoti (122)

Keista stebėti, kaip kai kurie ES šalių lyderiai perima Vladimiro Putino retoriką ar net gina...

Gyvybę išgelbėjęs stebuklas Šiauliuose: praeivis sugavo pro langą krentančią mergaitę (34)

Šiauliuose pirmadienis prasidėjo dramatiškai – pro vieno bendrabučio langą iškrito mažametė...

Saldžių mandarinų galite užsiauginti tiesiog ant palangės

Kvapnūs, sultingi, saldūs mandarinai Lietuvoje „auga“ ne tik parduotuvėse… Jų derliaus...

Prakalbo apie svarbiausią jaunimo bruožą: po Antrojo pasaulinio karo tokie žmonės buvo engiami (2)

Didelis greitis, staigūs manevrai ir įspūdingos figūros ore – Lietuvoje sparčiai populiarėja...