Straipsnį perskaitė daugiau nei 50 tūkst. skaitytojų, juo socialiniame tinkle „Facebooke” pasidalino dar šimtai žmonių. Teisines konsultacijas teikiančias lietuvių įmones užplūdo panikuojančių lietuvių ir jų sutuoktinių laiškai – ne vienas už praeities nuodėmes bijo būti išvytas iš Anglijos.
Kaip patvirtino mokesčių ir teisės klausimais konsultuojančios įmonės Londone „IB Service” atstovė Justė Bagdonienė, po „Tiesos” straipsnio pasirodymo telefonai biure kaito. „Skambino ne tik lietuviai, bet ir jų sutuoktiniai, kurie yra ne Europos Sąjungos piliečiai, bet yra vedę lietuvius,” – sakė J. Bagdonienė.
Praėjusiais metais Jungtinė Karalystė priėmė imigracijos įstatymo pataisas, pagal kurias iš šalies gali būti išvytas kiekvienas praeityje už sunkius nusikaltimus teistas imigrantas. Anglijos valdžiai tereikia nuspręsti, kad toks žmogus kelia grėsmę šalies saugumui.
Anot konsultantės, Anglijoje gyvenantys lietuviai ir anksčiau skambindavo pasiteirauti, ar „nesusems jų ant sienos”, jei Lietuvoje paliko skolų, tačiau šįkart susirūpinimo mastas – gerokai didesnis. Dešimtys lietuvių per dieną skambino klausti, ką jie turėjo būti „prisidirbę“ praeityje, kad dabar jiems grėstų deportavimas.
„Žmonės visi bijo, nes nežino, kas bus,” – kadaise nusikaltusių tautiečių klausimus vardijo konsultantė, – „Klausia, jeigu turiu čia turto, jei paskolą esu pasiėmęs, jeigu čia dirbu jau aštuonerius metus tvarkingai, ar mane vis tiek dabar išvarys? Kaip tai vyks? Ar man bijoti eiti į gatvę, ar mane gali suimti namuose?”
Baimėje – ir policininkas
Tie patys klausimai kankina ir Anglijoje gyvenantį Dominyką (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.). Vyras „Tiesos” primygtinai prašė neatskleisti nei jo vardo, nei amžiaus, nei gyvenamosios vietos Anglijoje arba gimtinės Lietuvoje.
„Nenoriu daug apie save pasakoti, nes yra žmonės, kurie pažįsta mane, yra čia ir draugų, yra ir priešų – bijau, kad kas nors nepaskųstų“, - nuogąstavo Dominykas.
Vyras prisipažino bijąs būti deportuotas iš Anglijos už nusikaltimą, kurį Lietuvoje padarė beveik prieš dešitmetį. „Skamba gal baisiai – tyčinis sunkus kūno sužalojimas“, – pasakojimą pradėjo vyras.
Studijuodamas policijos mokykloje jaunuolis grįžo į gimtąjį miestą ir įsivėlė į muštynes. Dominykas pasakojo, kad konfliktas kilo prie jo draugų grupės priėjus keliems jaunuoliams iš pašalės. Žodis po žodžio vyrai susistumdė.
„Policininkai matė viską, realiai visą laiką liudijo mano naudai, bet niekas nepaklausė jų“, – atviravo Dominykas. – Nes vienas iš nukentėjusių buvo gerai žinomo mūsų mieste veikėjo brolis, už tai taip ir išėjo – nuteisė mane”.
Dominykas už sunkų tyčinį kūno sužalojimą buvo nuteistas pusei metų kalėjimo. Už gerą elgesį, kaip jis pats tvirtina, vyriškį paleido „po keturių mėnesių, bet dokumentuose – teistumas už tyčinį sunkų kūno sužalojimą.”
Laisvėje praleidęs vos porą mėnesių, per kuriuos ieškojo darbo užsienyje, Dominykas neatsigręždamas išvyko svetur. Norėjo, kaip pats sako, pradėti viską nuo švaraus lapo. Rugsėjį jis švęs kone dešimtmetį, pragyentą Anglijoje.
„Mano specialybė tokia, kad su teistumu Lietuvoje darbo neįmanoma gauti, tad nebuvo man ką daugiau daryti“, – prisipažino Dominykas. Policininko specialybę jis įgijo ir diplomą gavo dar tebevykstant teismams.
Kodėl užsispyręs baiginėjo studijas ir vis dar norėjo būti policininku? „Niekas, kaip ir aš pats, netikėjau, kad mane nuteis“, - praeitį prisiminė jaunas vyras.
Bijo būti deportuotas
Nors Dominykas Anglijoje susikūrė naują gyvenimą – toje pačioje įmonėje su medžiu dirba nuo pat atvykimo, nuomojasi namą, turi žmoną ir trejų metukų dukrelę – jo idilei iškilo pavojus. Vyras bijo, kad dėl praeities klaidų jį gali deportuoti atgal į Lietuvą.
„Anglijoje normalų gyvenimą gyvenu, nesu niekur užkliuvęs, esu rėmęs Raudonąjį Kryžių ir turiu nuolatinį darbą, negaunu jokių pašalpų, niekada negavau ir iš jų negyvenau. Gaunu pinigų už vaiką apie dvidešimt svarų, bet tokią išmoką visi realiai gauna. Nuomojuosi būstą, turiu mašiną nusipirkęs naują iš salono – visas gyvenimas yra Anglijoje, o dabar kai, atrodo, siunčia visus iš eilės, baisu darosi,” – nuogąstavo Dominykas.
Vyras netgi patarimo į teisininkus bijo kreiptis: „Bijau kur nors eiti, nes pirma turiu įsitikinti, ar jie garantuoja konfidencialumą, kad nebūtų taip, kad kol sėdžiu kabinete, pas mane atvažiuoja imigracijos pareigūnai.”
Buvęs policininkas nežino, ar prieš dešimtmetį įvykusios muštynės Anglijoje gali būti kvalifikuojamos kaip sunkus nusikaltimas, už kurį gresia deportavimas.
Anglų pareigūnai – nekalbūs
Imigracijos klausimus sprendžinčios Anglijos Vidaus reikalų ministerijos (angl. Home Office) pareigūnai su „Tiesa” nebuvo labai kalbūs. Jie neatskleidė, kiek iš viso iš šalies jau deportavo lietuvių, kurie praeityje buvo padarę sunkius nusikaltimus.
Bendrojoje statistikoje pateikti duomenys rodo, kad dėl to, kad kelia grėsmę Junginei Karalystei, pernai iš šalies buvo jėga išsiųsti 12 460 imigrantų, o 24 001 išvyko savo noru. Iš šalies taip pat išparšyti ir 5 022 užsieniečiai nusikaltėliai – tai yra vienu procentu daugiau nusikaltėlių nei užpernai.
Pagal naująją įstatymo pataisą, priimtą pernai liepą, Jungtinės Karalystės pareigūnai iš šalies gali deportuoti arba uždrausti į ją įvažiuoti iki dešimties metų tuos Europos Sąjungos (ES) piliečius, kurie „yra įsivėlę į pavojingą ar pasikartojančią kriminalinę veiklą.”
„Deportavimas paprastai vykdomas tada, kai žmogus yra nuteistas nuo vienerių iki dvejų ar daugiau metų kalėjimo už seksualinius nusikaltimus, smurtą ar veiklą, susijusią su narkotikais,” – atsakyme į elektroninį laišką „Tiesai” rašė „Home Office” atstovas spaudai Michaelis Goldsteinas.
Įstatyme – išimtys šeimoms
Kaip teigiama įstatyme, kuris leidžia lengviau atsikratyti imigrantų, nusikaltėlių deportavimas yra „visuomenės interesas”.
Tačiau skaitant teisės aktą paaiškėjo, kad net ir ketverių ar ilgesne laisvės atėmimo bausme teistam nusikaltėliui gali pavykti išsisukti nuo deportavimo, jeigu didžiąją laiko dalį jis buvo teisėtas Jungtinės Karalystės pilietis, socialiai ir kultūriškai integravęsis į britų visuomenę, o jį deportavus į gimtinę, jam ten būtų itin sunku prisitaikyti.
Be to, jei nuteistasis turi tikrus ilgalaikius santykius su partneriu arba mažamečių vaikų, deportavimo galima išvengti, jei partneriui ar vaikams deportavimo „pasekmės būtų nepagrįstai sunkios.” Tačiau pagal įstatymą vaikas turi būti Jungtinės Karalystės pilietis arba čia gyvenęs ne vienerius metus.
Vis dėlto teisininkas Paulas Turneris, šiuo metu konsultuojantis ir vieną lietuvį, kurį iš šalies su visa šeima išsiuntė už prieš 12 metų padarytą nusikaltimą, savo bloge rašė, kad naujoji imigracijos įstatymo redakcija suteikia deportuotiesiems didesnius šansus apeliacijai. Tačiau tam, kad apeliacija būtų sėkminga, pabrėžė teisininkas, žmogus turi gebėti susikalbėti angliškai.
„Mano nuo 1990-ųjų skaičiuojama teisinė patirtis rodo, kad niekas taip neatstumia su imigracijos klausimais dirbančio teisėjo kaip žmogus, nekalbantis angliškai, bet per vertėją sakantis, kad Jungtinė Karalystė yra jo namai. Tai tiesiog nekaip atrodo,” – rašė teisininkas.
Jis pridūrė, kad kalbos reikalavimas nėra tik teisėjo asmeninis pamaloninimas, bet – ir teigiama aplinkybė, įrašyta įstatyme. Kaip dar vienas išsiunčiamo imigranto pliusas įstatyme įrašyta ir sąlyga, kad jis pats gebėtų save išsilaikyti, t.y., negyventų iš pašalpų.
Nesąžiningas įstatymas
Laimingą gyvenimą Anglijoje galintį jam kainuoti britų įstatymą Dominykas laiko pažeidžiančiu esminius teisės principus.
„Suprantu, kad anglai nenori teistų nusikaltėlių, bet reikia pripažinti, kad ne visi nuteisti yra kalti. Aišku, visi, kurie sėdi, sako, kad jie nekalti (juokiasi – aut. past), bet visokiausių situacijų būna, – svarstė teistas policininkas. – Yra tokių, kurie toliau pjauna žmones, bet yra ir tie, kurie jau atliko bausmę, suprato, ką padarė ir iš esmės pakeitė savo gyvenimą. Tačiau su tokiu įstatymu jiems bausmė tęsiasi ir tęsiasi.”
Jis piktinosi, kad įstatymą anglai taiko atgaline data. „Jau praėjo devyneri metai. Tegu tikrina atvykstančius ir jų neįsileidžia. Jie jau mane įsileido, aš susikūriau gyvenimą čia, moku visus mokesčius, nesinaudoju, ko jie labiausiai bijo, jų pašalpų sistema,” – „Tiesai” sakė Dominykas.
Vyras taip pat nesupranta, kodėl Lietuva užsienio valstybėms pateikia duomenis apie kadaise teistus asmenis. Dominykas teigia, kad pagal Lietuvos įstatymus jis teistu turėjo būti laikomas penkerius metus, po to, remiantis įstatymo raide „teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais.”
„Suprantu, jeigu asmuo nusikalstų Jungtinėje Karalystėje ir šie prašo daugiau informacijos apie įtariamąjį arba nuteistąjį, tačiau jei žmogus niekuo nenusikalto ir gyvena normalų gyvenimą, manau, nėra jokio pagrindo tuos duomenis pateikti kitai šaliai“, – sakė buvęs pareigūnas.
Vyriškis vasarą planavo trumpam sugrįžti į Lietuvą, tačiau dabar planus pakeitė, kol neišsiaiškins, ar jam negresia deportavimas. „Jei aš devynis metus buvau nepavojingas visuomenei, tai kaip aš, nieko nedarydamas, pasidariau pavojingas?” – nesuprato Dominykas.
