O penktadienį aptartas ekonominės emigracijos planas rengiamas dvejiems metams, po metų jis bus vėl tobulinamas. Tačiau paklaustas, ar per porą metų kas nors gali iš esmės pasikeisti, sakė, kad to tikėtis yra naivu, tačiau daryti įtaką emigracijai galima, tam bus naudojamos ir Europos Sąjungos lėšos.
„Patį procesą stabdyti yra sunku, nes jis priklauso nuo daugelio veiksnių. Visų valstybių patirtis parodė, kad gali daryti daug ką, gali nieko nedaryti, o kai kurie procesai ir savaime vyksta“, – sakė jis.
R. Kairelis sako, kad rengiamame priemonių plane bus skiriamas didelis dėmesys darbo vietų patrauklumui, kurios yra vienas pagrindinių motyvų apsisprendžiant išvykti, ar ne.
Taip pat numatoma stiprinti vidinės migracijos priemones, kad lietuviai vyktų ne svetur, o darbo ieškotų Lietuvoje.
R. Kairelis sako, kad nuspręsta, jog kiekvienas emigracijai ypač jautrus sektorius – švietimo, sveikatos, žemės ūkio, statybos – turės atskiras savo priemones emigracijai reguliuoti.
Anot jo, ypač didelis dėmesys bus skirtas ryšiams su išeivija palaikyti – bus nuolat atnaujinamas specialus tinklalapis, kartą metuose leidžiamas specialus leidinys apie pasikeitimus Lietuvoje, bus kuriami Lietuvos informaciniai centrai užsienyje, pritarta ir Lietuvos televizijos transliacijoms užsienyje.
Taip pat komiteto posėdyje sutarta, kad būtina gerinti visuomenės nuomonę apie emigravusius tautiečius.
„Manome, kad reikėtų padirbėti šioje srityje. Siūlėme imtis priemonių formuojant teigiamą požiūrį į mūsų emigrantus, nes ne visi juos vertina vienareikšmiškai ir kai kuriems darbdaviams mūsų emigrantai atrodo nepatikimi darbuotojai, nes grįžę vėl išvažiuos“, – sakė R. Kairelis.
Jo teigimu, dėl konkrečių priemonių bus tariamasi su kitais socialiniais partneriais, nes emigravusieji Lietuvos darbuotojai yra ypač vertingi dėl savo patirties ir užsienio kalbų mokėjimo. Pati strategija ir jos priemonių planas ankstesniais optimistiniais vertinimais jau turėtų būti priimtas lapkričio viduryje, jis vis dar svarstomas.
Ekonominiais emigrantais vadinami asmenys, kurie dėl geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų laikinai išvyko svetur. Aktyvios darbo jėgos emigracija Lietuvoje sudaro iki 20 proc.
Statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 m. iš Lietuvos iš viso emigravo apie 404 tūkst. žmonių ir ji užima pirmaujančią poziciją Europos Sąjungos pagal emigrantų skaičių tūkstančiui gyventojų.
Dėl emigracijos daugiausiai prarandama darbingo amžiaus gyventojų: 2005 m. oficialiai emigravę 20–29 metų amžiaus gyventojai sudarė 37 proc., 30–59 metų amžiaus – 39 proc.