Apie vienuoliktokų tarpinius patikrinimus buvo kalbama „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“. LRT.lt užsakymu atlikta apklausa rodo, kad beveik du trečdaliai šalies gyventojų mano, kad vienuoliktokų tarpiniai patikrinimai nepasiteisino. Kilęs tarpinių patikrinimų vajus iš posto išvertė ministrą Gintautą Jakštą ir viceministrą Ramūną Skaudžių.
Visuomenėje aidėjo vienuoliktokų nepasitenkinimas, o jų tėvai ministerijai grasino teismais. Nurodoma, kad dėl tokio prasto tarpinių patikrinimų vertinimo visuomenėje turbūt kalčiausia komunikacija.
Politikams esą nepavyko tiksliai paaiškinti, kodėl reikalingi tarpiniai patikrinimai, o dalis aršiausių kritikų nuolat pabrėžia, kad pedagogams neužteko laiko pasiruošti, reforma buvo vykdoma „buldozeriu“, neišklausyta ekspertų patarimų
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas mano, kad dėl situacijos vis dėlto kalčiausia ne komunikacija, o pasirengimas vykdyti šiuos patikrinimas.
„Sutinku, kad dažnai mes žiūrime į komunikaciją kaip į priemonę pagydyti daug ligų, bet realiai tas vaistas ne visada veikia, ir ne visada yra tinkamai naudojamas. Šiuo atveju problema yra ne komunikacija, o pats egzaminas, pasirengimas jam“, – kalbėjo A. Lašas.
Ekspertas pastebėjo, kad buvo akivaizdžių klaidų, nesusiderinimų, problemų dėl užduočių.
„Tarpinis egzaminas yra pakankamai rimtas testas. Visi priima jį skausmingai, jautriai. Manau, kad iš to ir kyla daug nepasitenkinimo visuomenėje“, – sakė A. Lašas.
Vertinti sistemą anksti
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė kalbėjo, kad šiuo atveju strigo ir išorinė, ir vidinė komunikacija tarp politikos formuotojų ir įgyvendintojų.
Tiek A. Lašas, tiek I. Kačinskaitė-Urbonienė turėjo pastabų LRT.lt apklausoje suformuotam klausimui.
„Ar pasiteisino tarpiniai egzaminai akademiniu aspektu galbūt galėsime pasakyti po dvejų metų ar kažkada ateityje. Bet apie tai, kad jie nepasiteisino fizinės, psichologinės sveikatos, komunikacijos aspektais, kad nebuvo pakankamai pasiruošta, tai yra tikrai faktas“, – kalbėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Parlamentarė teigiamai vertina pačią idėją, kad moksleiviai galėtų ateiti į baigiamuosius egzaminus jau turėdami dalį balo.
„Bet jos įgyvendinimas buvo toks šlubas. Apie tai daugiau nei pusę metų signalizavo ir švietimo bendruomenės, ir kai kurie Švietimo komiteto nariai, ir įvairūs ekspertai“, – sakė I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Koją pakišo skubėjimas
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas atkreipė dėmesį, kad politiniame lygmenyje buvo jaučiamas skubėjimas įgyvendinti pokyčius
„Ši Vyriausybė atėjo su pakankamai ambicinga pokyčių programa. Tai juos varė į priekį maksimaliai. Bandymas pasivyti savo pačių užduotus planus jiems tapo iššūkiu“, – kalbėjo A. Lašas.
Eksperto vertinimu, būtų buvę natūraliau pradžioje sistemą išbandyti tarkime vienoje mokykloje arba pasikvietus grupę moksleivių.
„Buvo daug ką galima padaryti, jeigu neskubi, ir nebandai visko įgyvendinti iki rinkiminio ciklo pabaigos“, – sakė A. Lašas.
Spręstini dalykai
Parlamentarės įsitikinimu, yra įmanoma išspręsti nesklandumus, ir kurti teigiamesnį tarpinių patikrinimų įvaizdį.
„Manau, kad viskas yra įmanoma, kada tai daroma nuosekliai, ir tariantis su bendruomene. Reikėtų labai pasiruošti įgyvendinimui. Tai yra užtikrinti užduočių kokybę, kad tos užduotys būtų iš numatytos programos, turėti ir parodyti užduočių pavyzdžius, suteikti visą reikalingą metodinę ir kitą informaciją mokytojams“, – vardino I. Kačinskaitė-Urbonienė.
KTU ekspertas nebuvo linkęs visų problemų sieti su asmenybėmis.
„Ir prieš tai buvę žmonės nekėlė turbūt ne tik valdančiajai koalicijai, bet ir pačiam prezidentui, klausimų dėl savo kompetencijų. Tai nėra tik asmens dalykas“, – komentavo A. Lašas.
Kaip vieną iš problemų sistemoje jis minėjo viešuosius pirkimus.
„Perkami ekspertai tam momentui sukurti užduotis. Jie sukuria užduotis, ir pasiplauna. Jei nori vėl kažką sukurti, vėl skelbi konkursą, vėl ateina ekspertai. Dažnu atveju jie negali ateiti iš mokyklos, nes tada tie mokytojai, kurie kurs užduotis, gali perduoti jas savo mokiniams. Bet esmė yra, kad, kai yra pastovaus vienkartinio pirkimo sistema, tai nėra jokio tęstinumo, nėra mokymosi procese“, – kalbėjo A. Lašas.
Antradienį baigėsi vienuoliktokų tarpinių patikrinimų sesija. Kilus nesklandumams, ši sesija paskelbta pilotine. Vienuoliktokai patys galės pasirinkti, ar savo balą įskaityti ir atsinešti jo dalį į brandos egzaminus.