Profesinio orientavimo plėtra vykdoma nuo 2003 metų. Iki 2010 metų jie buvo orientuoti į profesinį informavimą ir konsultavimą, dabar daugiau dėmesio imta skirti ugdymui karjerai – 2010 metais buvo pradėtas vykdyti vaikų ir jaunimo savęs pažinimo ir karjeros planavimo gebėjimų ugdymui skirtas projektas „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme“. Tačiau mokyklų darbuotojai dvejiems mokslo metams dirbti karjeros specialistais buvo įdarbinti tik daugiau nei 100 mokinių turinčiose mokyklose, todėl mažesnių kaimo mokyklų (apie 25 proc. visų mokyklų) mokiniams nebuvo sudarytos galimybės gauti šias paslaugas.
2014 m. trims mėnesiams šiame projekte buvo suteikta galimybė dalyvauti ir 50-100 mokinių turinčioms mokykloms, o mažesnėse mokyklose sąlygos gauti profesinio orientavimo paslaugas taip ir nebuvo sudarytos. Ugdymo karjerai programą mokyklos turėjo įgyvendinti nuo 2012 m., tačiau programa buvo patvirtinta tik 2014 m., todėl audituojamu laikotarpiu (2010-2013 m.) šalyje nebuvo sudarytos sąlygos pagal vienodus reikalavimus vykdyti ugdymo karjerai veiklą.
Auditoriai pastebi, kad nėra užtikrinamas profesinio orientavimo tęstinumas. ES lėšomis finansuojamoms projektinėms veikloms pasibaigus, savivaldybės ir mokyklos turi savo nuožiūra užtikrinti, kad profesinis orientavimas būtų prieinamas visiems mokiniams. Šių metų rugsėjį atliktos apklausos duomenimis, iš 818 bendrojo ugdymo mokyklų ir 65 profesinio mokymo įstaigų atitinkamai 56 ir 62 proc. mokyklų nurodė, kad juose nedirbs karjeros specialistas.
Audito rezultatai taip pat parodė, kad nacionaliniu lygiu nėra apibrėžta profesinio orientavimo paslaugas teikiančio specialisto sąvoka, todėl mokyklose moksleivius konsultuodavo įvairūs mokyklos darbuotojai, nebūtinai turintys kompetencijų tai daryti. Galimybės nuolatos tobulinti savo, kaip karjeros konsultanto, įgūdžius, anot Valstybės kontrolės, taip pat nėra, nes nesukurta kvalifikacijos tobulinimo sistema. Be to, neatliekamas visų profesinio orientavimo veiklų vertinimas, taip pat nevertinama, ar jos atitinka vartotojų lūkesčius ir poreikius, todėl neturima pakankamo pagrindo formuojant šios srities politiką, trūksta informacijos siekiant gerinti profesinio orientavimo kokybę.
Valstybės kontrolė Švietimo ir mokslo ministerijai pateikė rekomendacijas rastiems trūkumams ištaisyti.