Antradienį V. Adamkus dalyvavo naujojoje Vilniaus universiteto bibliotekoje surengtoje tarptautinėje konferencijoje apie ateities aukštąjį mokslą Lietuvoje.

Pasak V. Adamkaus, toks forumas pavėluotas, bet be galo reikalingas. „Abi kadencijas sakiau, kad reikalinga Lietuvos aukštojo mokslo reforma. Deja, iki šios dienos ji neįvyko. Manau, problemos diskusijos galbūt šiuos klausimus pajudins“, – DELFI teigė V. Adamkus.

Pasak V. Adamkaus, pirmiausia reikia turėti aiškia viziją, kaip įgyvendinsime aukštojo mokslo strategiją. „Aš manau, kad nuo Nepriklausomybės atgavimo iki okupacijos pradžios aukštajame moksle padarėme ne progresą, o milžinišką šuolį į priekį. Taip buvo, nes turėjome viziją. Mes turime pašokti, kad aukštasis mokslas pasiektų europinį lygį. Tarpukariu mes tą padarėme“, – sako V. Adamkus.

Prezidento vertinimu, šiandien esame pajudėję į priekį, bet ne tiek, kiek per 23 metus galėjome padaryti. Antraip, sako jis, šiandien nereikėtų kalbėti, kaip patekti tarp 500 geriausių pasaulio universitetų – kalbėtume, kaip patekti į pirmąjį šimtuką.

V. Adamkaus teigimu, Lietuva turi be galo talentingą jaunimą, žinių, reformai pribrendusių žmonių. „Mums, manau, pirmiausia trūksta politinės valios ir aiškaus įsipareigojimo, kad tą vykdysime. (…) Aš tikiu, kad dar išgyvensiu iki tos minutės, kada pamatysiu Lietuvą pajudant ta kryptimi“, – sulaukti aukštojo mokslo reformos tikisi V. Adamkus.

M. Starkevičiūtė: gal uždrauskime studentams dirbti?

Kad reforma neišvengiama, sako ir diskusijos moderatorė, buvusi Europos Parlamento narė, Vilniaus universiteto dėstytoja ekonomistė daktarė Margarita Starkevičiūtė.

„Dabar iš viso sakoma, kad visame pasaulyje universitetai susiduria su didžiuliu iššūkiu: jie neteks monopolio suteikti diplomus. Juk galima išmokti internetu ir gauti diplomą. Bet kuriuo atveju, universitetai jau priversti save reformuoti, o Lietuvos universitetai susiduria su didele problema – didžiulė konkurencija iš Europos universitetų. Tikiuosi, subrendusios aplinkybės privers imtis ryžtingų žingsnių“, – DELFI teigė M. Starkevičiūtė.

Pasak jos, tai svarbu Lietuvai, mat mažos šalies turtas – tik žmonės ir jų žinios. „Jeigu tų žinių nesuteiksime ir kokybė nebus pakankama, Lietuvos ekonomikos ateitis tikrai miglota. Ir kartu miglota ateitis jaunų žmonių, asmenybių – jie bus nekonkurencingi Europoje“, – dėstė pašnekovė.

Pasak M. Starkevičiūtės, situacija aukštojo mokslo reformai pribrendusi. Tai ji stebi bendraudama su profesūra, mokslo visuomene – visi jie turi pasiūlymų ir žino, ką daryti. „Reikia tik surašyti ir įgyvendinti. Manau, reikia paprasčiausiai surašyti darbo planą ir viskas – tas planas visų galvoje, tereikia atsisėsti ir parašyti ne strategiją, o planą“, – mano M. Starkevičiūtė.

Pasak ekonomistės, reikia kelti aukštojo mokslo finansavimo klausimą, taip pat diskutuoti, ar galime leisti studentams dirbti. Esą dabar visi studentai dirba ir mokytis nėra kada. „Jeigu studentas dirba visą dieną, gal valstybei geriau skirti daugiau lėšų jo mokymusi, bet kad jis tikrai mokytųsi negu dirbtų ir mokytųsi, o, galų gale, išeitų nepilnai pasiruošęs“, – idėją kelia M. Starkevičiūtė.

VU dėstytoja taip pat kelia klausimą, ar Lietuvos aukštasis mokslas turi būti toks masinis: jos nuomone, reikia daugiau dėmesio skirti kokybei.

Forumą apie aukštojo mokslo ateitį Lietuvoje organizavo Europos investicijų banko institutas.