Anot jų, Vyriausybė pati provokuoja galimus socialinius neramumus, kurie, profsąjungoms ginant visos sistemos dirbančiųjų teisėtus lūkesčius ir ekonomines – socialines garantijas, gali peraugti į didelio masto neterminuotus streikus.
„Švietimas, ypač bendrasis lavinimas, yra labai svarbus ekonomikos augimo ir skurdo mažinimo faktorius, be to, švietimas prisideda prie pilietinės visuomenės kūrimo ir nacionalinio saugumo stiprinimo“, – įsitikinę profsąjungų atstovai.
Nusivylė pokyčiais
Kovą veiklą baigusios darbo grupės atstovai antradienį žurnalistams tvirtino – situacija švietimo sistemoje yra ypatingai bloga.
„Matome, kad nė viena iš žadėtų permainų nėra prasidėjusi. Tam trūksta labai daug politinės valios ir, mūsų manymu, mažai finansų. Laiminami abejotini, kartais sunkai nesuvokiami kosmetiniai (pavyzdžiui, mokslo metų ilginimas), manome, net korupciniai (pavyzdžiui, nauja mokyklų vadovų skyrimo tvarka) sprendimai“, – sakė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad kol kas į priekį nepajudėjo reikalai dėl mokyklų finansavimo – moksleivių krepšelių, mokytojų uždarbio.
„Naujajame darbo kodekse net yra priešingai. Siūlomi abejotinos vertės pokyčiai, kurie pablogintų mokytojų padėtį“, – patikino A. Jurgelevičius.
Anot jo, neatleistina ir tai, kad Vilniuje ketinama remti privačius darželius (Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius siūlo vietos darželyje negavusių vaikų tėvams mokėti po 100 eurų – DELFI), valstybinius paliekant bado dietai, nors 97 proc. visų darželių yra valstybiniai.
Pokyčių sieks jėga?
„Nieko gero nesimato ir ateityje. Apie 6 proc. nuo BVP švietimui (tokia yra UNESCO ir Europos komisijos rekomendacija – DELFI) nėra nė užuominos, dar daugiau, kas dešimtmetį numatoma švietimo dalį nacionaliniame biudžete mažinti, kol jis sieks maždaug 3-4 proc.“, – pastebėjo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas.
Anot jo, švietimo bendruomenę labiausiai trikdo tai, kad kol kas nėra žinoma, kas bus naujasis švietimo ir mokslo ministras. Neaišku, kodėl.
„Švietimo bendruomenė, mokytojai, kurių interesams mes atstovaujame, yra gerokai nusivylę. Jie vis labiau mano, kad Lietuvoje neįvyks jokių esminių pokyčių, kol švietimiečiai nesusivienys ir neparodys savo jėgos. Tariant kitais žodžiais, kol neišeis į gatves ir nesurengs streikų“, – pastebėjo jis.
Garsėjame pigia darbo jėga, protai važiuoja į užsienį
Savo ruožtu Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu susiduriama su požiūriu, kad švietimas Lietuvoje nėra reikalingas.
„Lietuva dabar garsėja itin pigia darbo jėga, nes visi protai kažkodėl išvažiuoja į užsienį, įsidarbina ten. ES švietimo kontekste Lietuva atrodo labai nekaip. Palyginus su Islandija, Airija, galiu pasakyti, kad šios šalys ne tik švietimo dėka padidino savo BVP, bet ir žmonės pradėjo ne emigruoti iš tų šalių, o į jas važiuoti. Nauji protai padėjo atgaivinti ekonomiką“, – pastebėjo jis.
Anot E. Jesino, dabar Lietuvoje žiūrima kaip į verslą. Toks požiūris, jo manymu, yra didžiausia Lietuvos valdančiųjų klaida.
Grasina ilgalaikiais streikais
„Mokyklose nėra užtikrintas finansavimas, saugumas. Mes susiduriame su nuomone, kad švietimas yra visiškai nereikšminga sritis“, – apgailestavo jis.
Anot E. Jesino, melas, kad Lietuvos mokytojai uždirba daug. Netiesa ir tai, kad pačių mokytojų yra per daug.
„Jei tokia situacija bus toliau, rudenį mes greičiausiai rengsime įspėjamąsias akcijas. Gali būti taip, kad 2016 metais pasikartos 2008 m. situacija, kai mokytojai streikavo 17 dienų“, – įspėjo jis.
Siunčia SOS signalą
Jungtinė švietimo profesinių sąjungų atstovybė išplatino pranešimą įvardindama, kas šiandieninėje situacijoje yra blogai. DELFI dalijasi jo turiniu:
Dauguma Europos šalių, atsižvelgdamos į Europos Komisijos rekomendacijas, UNESCO įsipareigojimus, nacionalines švietimo strategijas šiuo metu intensyviai investuoja į švietimo sektorių ir švietimo reformas, siekdamos, kad valstybės išlaidos švietimui būtų efektyvios bei tikslingos ir užtikrintų aukštesnę ugdymo kokybę ir geresnį sistemos veikimą.
Lietuvos Vyriausybė irgi įsipareigojo vykdyti būtinas švietimo reformas ir gerinti ugdymo kokybę, o profesinės sąjungos yra pasiryžusios tam padėti, tačiau susiklosčiusi situacija neramina, nes Vyriausybės įsipareigojimai ir liko pažadų lygmenyje.
Kovą veiklą baigusi darbo grupė, kurioje dirbo kelių ministerijų ir pedagogų profesinių sąjungų atstovai, sutarė, kad siekiant spręsti bendrojo ugdymo finansavimo klausimus, turi būti tobulinama ugdymo finansavimo metodika. Finansavimas ugdymo procesui turi būti skaičiuojamas ne mokiniui, o klasei – t. y. mokinio krepšelį turėtų keisti klasės krepšelis.
Siekiant optimizuoti švietimo sektoriaus dirbančiųjų skaičių, įkurtas lėšų fondas pedagogams, dėl pensinio amžiaus paliekantiems švietimo sistemą. Šiais metais tam skirta beveik 1,7 mln. eurų, tačiau tai trigubai mažiau, nei realus poreikis (900 pedagogų). Be to, ir kitiems – 2016 metams – planuojamos mažesnės išlaidos šiai programai sėkmingai vykdyti nei realiai reikia.
Darbo grupė pasiūlė kasmet palaipsniui didinti auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimus, kol jie pasiektų kitų mokytojų darbo apmokėjimo lygį, taip pat didinti kitų pedagogų darbo užmokestį. Tam, kad finansiniai ištekliai būtų naudojami racionaliai, buvo sutarta tęsti mokyklų tinklo optimizavimą, griežčiau reglamentuoti klasių komplektavimą, nustatant mažesnį mokinių skaičių klasėse bei mažinti lėšų naudojimą mokyklų administravimui.
Tačiau akivaizdu, kad numatytų reformų nepavyks pilnai įgyvendinti dėl ketinimo drastiškai mažinti švietimo finansavimą. Be to, mokytojų, kurie yra pagrindiniai ugdymo proceso vykdytojai, laukia ne darbo sąlygų gerinimas, o nemalonūs siurprizai: naujo socialinio modelio Darbo kodekso projekte, kurio rengime socialiniai partneriai nedalyvavo, mokytojams siūloma atimti pailgintas atostogas, prailginti darbo savaitę, įteisinti terminuotas sutartis ir nemokamai dirbti viršvalandžius.
Visa tai vyksta švietimo ir mokslo ministro (ne)skyrimo metu. Valdžios politiniai žaidimai vis mažiau leidžia tikėtis, kad bus įgyvendinti socialinių partnerių – švietimo profesinių sąjungų ir Vyriausybės – susitarimai. Švietimo sistemos finansavimo bei pedagogų darbo užmokesčio sistemų keitimas, garbaus amžiaus mokytojų socialinių garantijų užtikrinimas ir kiti pokyčiai atidėliojami, nes valstybėje neliko žmogaus, kuris prisiimtų atsakomybę už jų atlikimą.
Pranešimą pasirašė Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga, Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“.
