Mokyklos vadovybė, abejodama Savivaldybės galimybėmis išlaikyti įstaigą ir būgštaudama, kad nuo liepos 1 dienos panaikinus apskritis mokykla dėl to gali būti prijungta prie kokios nors kitos miesto ugdymo įstaigos ir taip prarasti renovacijai skirtą Europos Sąjungos finansinę paramą, atrodo, būtų linkusi priklausyti ministerijai.
Dideliu noru perimti mokyklos steigėjo funkcijas nedega ir Savivaldybė. Ji mano, kad kol kas nėra pajėgi prisiimti atsakomybės už įstaigos finansavimą ir pinigų iš kitų savivaldybių, kurių vaikai lanko šią mokyklą, išieškojimą.
Šiais mokslo metais Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje mokosi 42 mokiniai, iš jų net 33 atvykę iš kitų rajonų.
Dar neapsisprendė
Tačiau praėjusią savaitę vykusiame miesto Tarybos posėdyje Savivaldybės administracijos pasiūlytas sprendimo projektas neperimti Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos, politikų balsams už ir prieš pasiskirsčius po lygiai, nebuvo patvirtintas. Dar kartą prie šio klausimo numatoma grįžti gegužės pabaigoje.
„Mokyklą lankantys vaikai jau ir taip likimo nuskriausti, todėl dar kartą jų skriausti tikrai negalima. Švietimo skyrius, užuot nusikratęs atsakomybę, privalo pasirūpinti, kaip šiems vaikams padėti“, – vakar dienraščiui tvirtino Švietimo, mokslo ir jaunimo komitete dirbanti liberalsąjūdietė Zita Kukuraitienė.
Politikės įsitikinimu, trūkstant pinigų būtų galima apvarstyti ir mokyklos prijungimo prie toje pat gatvėje esančios „Verdenės“ mokyklos variantą arba palaukti, kol mažiausi mokiniai baigs mokyklą, o tada į ją priimti tik panevėžiečių atžalas.
„Aš balsavau, kad mokykla, ugdanti specialiųjų poreikių vaikus, išliktų – ar būdama Savivaldybės, ar ministerijos žinioje“, – sakė Jungtinei frakcijai priklausantis Krikščionių partijos narys Tomas Josas.
Tarybos narys teigė dideles viltis dedąs į Seime šiuo metu svarstomas Švietimo ir mokslo įstatymo pataisas, kurios įteisintų regioninių mokyklų statusą.
„Tokios įstaigos būtų finansuojamos iš mokinio krepšelio lėšų, o pinigų remontams, komunaliniams mokesčiams bei kitoms ne ugdymo reikmėms gautų pinigų iš Vyriausybės“, – tvirtino T.Josas.
Užstrigo Seime
Mero pavaduotojos Gemos Umbrasienės teigimu, Savivaldybės darbo grupė, svarstydama, ar perimti Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinę mokyklą, priėjo dvi išvadas.
„Viena jų – kad mums lyg ir reikėtų tapti visų mieste esančių švietimo įstaigų steigėjais, o kita – kad reikia laikytis atsargumo ir finansuoti tik tai, ką pajėgiame“, – sakė vicemerė.
Pasak G. Umbrasienės, prieš šešerius metus Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla jau buvo pavaldi Savivaldybei, tačiau pritrūkus pinigų jai išlaikyti buvo perduota apskričiai.
„Apie mūsų nuogąstavimus, kad kitos savivaldybės taupydamos lėšas gali ieškoti galimybių savo specialiųjų poreikių vaikus ugdyti ne Panevėžyje, o savo rajonų mokyklose įsteigtose specialiose klasėse, užsiminiau ir Panevėžyje vykusiame išvažiuojamajame Vyriausybės posėdyje dalyvavusiems Švietimo ir mokslo ministerijos atstovams“, – tvirtino vicemerė.
Paklausta apie Švietimo ir mokslo įstatymo pakeitimus, įteisinsiančius regionines mokyklas, G. Umbrasienė apgailestavo, kad jų priėmimas Seime užstrigo. „Žinoma, jei savivaldybių mokykloms, turinčioms mokinių iš kitų rajonų, būtų užtikrintas valstybės biudžeto finansavimas, neabejoju, kad pasikeistų ir mūsų nuostata dėl Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos“, – teigė mero pavaduotoja.
Po Vilniaus sparnu geriau
Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė pritarė Savivaldybės pozicijai neskubėti tapti steigėja.
„Manau, kad ir vėl kiltų finansavimo problemų. Mūsų mokykloje tai labai aktualu, nes klasėse vidutiniškai yra po šešis vaikus, ir mokinio krepšelio lėšų visada būna maža. Taip pat atsimenu, kad patys turėdavome ir išprašyti pinigų iš kitų savivaldybių. Tai buvo didžiulis vargas, o mokykloje tuomet mokėsi net 78 vaikai iš kitų rajonų“, – kalbėjo mokyklos vadovė.
D. Kriščiūnienė teigė, jog Švietimo ir mokslo ministerija antram pusmečiui mokyklai skirs beveik 692 tūkstančius litų, ir tai leis įstaigai išgyventi.
„Mes linkę šlietis prie ministerijos, nes vykdome investicinį projektą ir renovuoti savo patalpoms eame gavę nemažai pinigų iš Europos Sąjungos. Būgštaujame, kad tapę pavaldūs Savivalybei galime virsti kokios nors kitos mokyklos filialu ir dėl to pažeisti įsipareigojimą penkerius metus nekeisti mokyklos statuso ir veiklos. Tokiu atveju gautas lėšas Europos Sąjungai tektų grąžinti“, – tvirtino Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė.