„Jokių gūsių nėra, neigiamų ar teigiamų tendencijų nepastebėta, masiško dėstytojų išėjimo iš darbo nėra. Žmonėms reikia gyventi, jie laukia, kas čia bus“, - sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Personalo direkcijos direktorė Regina Žemkienė.
R. Žemkienė pastebi, kad visumoje VGTU darbuotojai pasipiktinę, nusivylę, kad dirbančių pensininkų pensijos sumažintos.
„Tai – darbuotojų per ilgus darbo metus uždirbti pinigai. Jie užsitarnavo gauti tai, kas yra paskaičiuota. Tai buvo jų indėlis, jų įmokos, šitaip pasielgti tikrai nedera“, – mano pašnekovė.
„Nė vienas pensininkas nuo sausio kol kas dėl šios priežasties iš darbo neišėjo“, - sakė Vilniaus universiteto Personalo direkcijos direktorius Rimantas Lukoševičius.
Profsąjunga:
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) pirmininkė Asta Lapinskienė primena, kad aukštosiose dirba ne tik dėstytojai, bet ir bibliotekininkai, administracijos, laboratorijų darbuotojai.
„Didelė grupė žmonių aptarnauja mokslą – ji labiausiai nuskriausta, nes ir anksčiau atlyginimo nekėlė, o dabar, kai atlyginimas sumažėjo ir dar žmonės pensininkai, jiems nebeapsimoka dirbti, nes jų atlyginimas minimalus – 700-800 Lt. Daugelis iš darbo išeina”, - teigė A. Lapinskienė.
LAMPSS pirmininkės teigimu, dėstytojams, gaunantiems senatvės ir mokslininko pensijas, dirbti nebeapsimoka.
„Jeigu 70 proc. mokslininko pensijos sudaro 1200 Lt, jam 70 proc. sumažina, jis dirbdamas negauna tiek, kiek nedirbdamas. Kiekvienas pasiskaičiuoti moka. Yra tokių, kurie išeina, yra tokių, kurie pasilieka, nes, pavyzdžiui, dirba kokiose nors mokslinėse temose, jiems yra įdomu, jie negali neatsakingai pasielgti ir darbą numesti“, - kalbėjo A. Lapinskienė.
Anot jos, dalis pensininkų sulaukia ir aukštųjų administracijos spaudimo išeiti: „Jie priverčia išeiti iš darbo sakydami, kad arba visam skyriui sumažina atlyginimą, arba išeina ten dirbantis pensininkas. Ir net nemoka išeitinių, kas priklauso. Tai daro gąsdindami, užliūliuodami, į sąžinę apeliuodami. O juk daugiau nei 20 metų pradirbusiam žmogui priklauso kompensacija už pusę metų“.
Tuo, kad išeinančius pensininkus gali pakeisti jauni specialistai, A. Lapinskienė netiki.
„Jūs ateinate pas mus į universitetą, jums dirbant asistentu, mokės 1150 Lt atlyginimą. Jeigu jūs labai stengsitės ir dirbsite po 16-18 valandų, geriausiu atveju po 4 metų apsiginsite mokslų daktaro laipsnį ir yra tikimybės, kad dar po dviejų metų gausite docento laipsnį. Taigi po šešių metų galėsite pasiekti 2700 Lt atlyginimą. Jūs eisite į tokį darbą?“ - retoriškai klausė ji.
Vidutinis Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojų amžius - 45,8 metai.