Jau nuo sausio lietuvius turėtų papurtyti bent 30 proc. didesnės elektros kainos. Gyventojai už elektrą vietoj 35 ct/kWh mokės 45 ct/kWh, didesnis nei trečdalio kainos šuolis palies gyventojus, atskirai mokančius už naktį ir savaitgaliais naudojamą elektrą, taip pat šią energiją naudojantiems namo šildymui.
Skirstomųjų tinklų bendrovės skaičiuoja, kad po sausio vidutinės šeimos išlaidos elektrai padidės maždaug 16 Lt.
Toks kainos šokas gyventojus ir įmones supurtys dėl uždaromos Ignalinos atominės elektrinės.
Prie sąskaitos už būstą didėjimo prisidės ir brangstančios dujos – jų kaina buitiniams vartotojams nuo sausio padidės apie 1 proc. Gyventojams dujas tiekianti bendrovė „Lietuvos dujos“ skaičiuoja, kad vartotojo, per mėnesį maisto gamybai sunaudojančio 6 kubinius metrus dujų, sąskaita išaugs 10 ct.
Kai kuriuose miestuose taip pat nuo sausio kiek brangs ir centralizuotai teikiama šiluma. Šiuo metu šios paslaugos kainos gyventojams nustatomos kas mėnesį, todėl kitais metais Lietuva nėra apsaugota ir nuo šilumos kainų didėjimo, jei brangs rusiškos dujos.
Seimas Vyriausybės siūlymu nusprendė nuo 2010 m. panaikinti lengvatą į degalus privalomai maišomam biokurui. Taip tikimasi sutaupyti apie 70 mln. Lt biudžete, tačiau litras dyzelino gali brangti 6 ct, o populiariausio benzino – 9 ct.
Taip pat siūlant Vyriausybei, Seimas gruodžio pradžioje nusprendė sumažinti pelno mokestį įmonėms, kuris buvo padidintas lygiai prieš metus. 2010 m. mikroįmonėms galios 5 proc., o visoms kitoms įmonėms 15 proc. pelno mokestis.
Mažesnė bedarbio pašalpa
Nuo sausio didžiausia galima bedarbio pašalpa bus nebe 1041 Lt, o 650 Lt. Šis mažinimas palies daugumą gaunančių šias išmokas, nes dabar vidutinė pašalpa sudaro 700 Lt, o tai yra daugiau nei planuojama maksimali.
Nurėžtos pensijos
Nuo sausio ekonominės krizės poveikį savo pajamoms pajus kone visi socialinių išmokų gavėjai. Vyriausybės ir Seimo sprendimu, nuo 2010-ųjų mažėja senatvės pensijos, pensijos dirbantiems pensininkams, valstybinės ir netekto darbingumo pensijos, rentos. Toks sprendimas numatytas priėmus laikinąjį įstatymą, kuris galios dvejus metus – 2010-2011 m.
Skaičiuojama, kad senatvės pensijos vidutiniškai mažės 5 proc., tačiau neliečiamos bus menkesnės nei 650 Lt pensijos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 41 proc. pensininkų gauna 700-850 Lt pensijas.
Papildomai pensijos mažės dirbantiems pensininkams. Kiek jos bus kerpamos, taip pat priklausys nuo pensininko uždirbamo atlyginimo. Pavyzdžiui, uždirbantiems iki 200 Lt pensija mažėtų 2,5 proc., nuo 600-800 Lt –10-15 proc., 2100 Lt – 50 proc., 4200 Lt ir daugiau – 70 proc.
Laikinajame įstatyme numatyta, kad neliečiamos bus tik 75-100 proc. netekto darbingumo arba I grupės invalidumo pensijos. II ir III grupės neįgaliesiems jos mažės, tačiau galios ta pati taisyklė, kaip ir su senatvės pensijomis – neliečiamos bus mažesnės nei 650 Lt išmokos.
Kaip mažės pensijos, galite pažiūrėti čia.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, valstybinės pensijos ir rentos bus taip pat mažinamos proporcingai: didesnės – didesniu procentu, mažesnės – mažesniu. Pavyzdžiui, išmokos iki 70 Lt bus mažinamos 5 proc., o gaunantiems daugiau nei 1800 Lt – 20 proc. Socialinio draudimo našlių pensijos, kurių dydis yra 70 Lt, mažės 3,5 Lt, didesnės – daugiau.
Jei vienas žmogus gauna kelias papildomas išmokas, pavyzdžiui, valstybinę pensiją ir dvi našlių, tokiu atveju jos bus sudedamos ir tuomet gautai pensijų sumai bus taikomas mažinimo procentas.
Tiesa, valdžia yra pažadėjusi pasibaigus krizei kompensuoti sumažintas senatvės ir netekto darbingumo pensijas.
Nuo Naujųjų metų bus menkesnės ir šalpos bei slaugos išmokos.
Mažesnės ir motinystės (tėvystės) išmokos
Nuo sausio iki 1170 Lt sumažintos ir draudžiamosios pajamos, todėl maždaug 20 proc. nuo 7440 Lt iki 5850 Lt mažėja ir didžiausia galima motinystės (tėvystės) pašalpa. Nuo kitų metų liepos 10 proc. mažės motinystės (tėvystės) išmokos. Taip pat tuo metu dar labiau turėtų nusileisti ir motinystės (tėvystės) išmokų „lubos“ – didžiausia išmoka bus nebe 5 o 4 draudžiamųjų pajamų dydžiai. Tuomet didžiausia galima motinystės (tėvystės) pašalpa nuo liepos būtų 4680 Lt.
Šiuo metu motinystės (tėvystės) pašalpos pirmaisiais vaiko auginimo metais siekia 100 proc. buvusio darbo užmokesčio dydžio, antraisiais – 85 proc. buvusios algos. Nuo liepos ketinama išmokas mažinti dešimtadaliu ir nustatyti, kad pirmaisiais metais pašalpa sieks 90 proc. buvusios algos, antraisiais – 75 proc.
Mažiau ir vaiko pinigų
Nuo sausio 97,5 Lt bus mokami tik vaikams iki jiems sukaks 2 metai ir tik tiems, kurių tėvai negauna motinystės arba tėvystės pašalpos arba jei gauna, tai pašalpa turi būti mažesnė nei 525 Lt.
Skurstantiems 2-7 metų vaikams, kurių tėvų pajamos vienam asmeniui siekia 525 Lt, kas mėnesį bus skiriama po 52 Lt. Vyresniems neturtingiems vaikams išmoka iki pilnametystės bus mokama tik tuo atveju, jei šeimoje gyvena trys ir daugiau vaikų.
Šiuo metu 97,5 Lt dydžio išmoka mokama vaikams iki 3 metų, kai šeimoje yra vienas ar du vaikai. Tose šeimose, kur yra trys ir daugiau vaikų, išmoka yra kiek didesnė. Ji mokama ir toms mamoms ar tėčiams, kurie gauna motinystės (tėvystės) pašalpą.
52 Lt dydžio išmoka dabar skiriama vaikams nuo 3 metų iki pilnametystės, jei pajamos vienam asmeniui šeimoje neviršija 1050 Lt.
