Kodėl mokyklos iki šiol vadinamos kolaborantų vardais: kada S. Nėris sulauks P. Cvirkos likimo

 (966)
Nuo 1946-ųjų vilniečiai vaikus leidžia į Salomėjos Nėries vardu pavadintą gimnaziją.
Kodėl mokyklos iki šiol vadinamos kolaborantų vardais: kada S. Nėris sulauks P. Cvirkos likimo
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Seimo narės konservatorės Rasos Juknevičienės nuomone, nepaisant talento, „saulę Lietuvai“ vežusi S. Nėris nenusipelno, kad nepriklausomoje Lietuvoje jos vardu būtų vadinama mokykla. Kad S. Nėris lietuviams neturėtų būti siekiamybė, sutinka politologas Šarūnas Liekis ir pedagogas Vytautas Toleikis.

Sovietmečio dvasia alsuoja ne tik S. Nėries vardą turinti gimnazija. Pavyzdžiui, Biržuose iki šiol stovi paminklas poetui, revoliucionieriui Juliui Janoniui, Šiauliuose jo vardu pakrikštyta gimnazija. Vilniuje į praeivius nuo pjedestalo tebežvelgia Petras Cvirka.

Kodėl mokyklos iki šiol vadinamos kolaborantų vardais: kada S. Nėris sulauks P. Cvirkos likimo
Kepurė ant Petro Cvirkos paminklo
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Parlamentarė R. Juknevičienė prieš kurį laiką savo „Facebook“ profilyje parašė sužinojusi, kad Kauno rajono Vilkijos gimnazijai žadama grąžinti komunisto, su vadinamuoju Liaudies Seimu vykusio į Maskvą „Lietuvai saulės parvežti“, vėliau – LSSR Aukščiausiosios Tarybos (AT) deputato P. Cvirkos vardą.

Vilkijos gimnazijos direktorius Antanas Švedas sako pats R. Juknevičienei užsiminęs apie gautą netikėtą pasiūlymą. „Buvo toks siūlymas, grąžinti gimnazijai P. Cvirkos vardą pasiūlė mokinių tėvai, tačiau tai buvo pavieniai pasiūlymai. Mes į tai nekreipėme dėmesio, užsiminiau apie tai R. Juknevičienei, ji labai nustebo, kaip taip gali būti“, – DELFI aiškino A. Švedas.

Vilkijos gimnazija P. Cvirkos vardu pavadinta sovietmečiu, atkūrus nepriklausomybę, bendruomenė nutarė šį vardą panaikinti.

A. Švedo teigimu, dabar toks siūlymas net nesvarstomas ir kol jis vadovaus gimnazijai, tokių dalykų nebus. Direktorius atkreipia dėmesį, kad antras žingsnis nebuvo žengtas: nors atkūrus nepriklausomybę mokykla neteko P. Cvirkos vardo, rašytojo kūryba ir toliau nagrinėjama per lietuvių kalbos pamokas.

Gimnazijos direktorius apie S. Nėrį žino tik kaip apie poetę

Nuo sovietmečio Vilniaus centre veikianti gimnazija turi Salomėjos Nėries vardą. S. Nėris – pripažinta poetė, tačiau jos biografijoje yra juodų dėmių. S. Nėris buvo paskirta Liaudies Seimo atstove, taip pat su delegacija vyko į Maskvą prašyti, kad okupuota Lietuva būtų priimta į Sovietų Sąjungos sudėtį. Jai buvo pavesta parašyti poemą diktatoriaus Josifo Stalino garbei, šios poemos dalį ji paskaitė 1940 m. rugpjūčio 3 dieną SSRS AT sesijoje, įjungiant Lietuvą į Sovietų Sąjungos sudėtį.

Kodėl mokyklos iki šiol vadinamos kolaborantų vardais: kada S. Nėris sulauks P. Cvirkos likimo
© vikipedija nuotr.

„Aš ne istorikas, aš direktorius, mes apie ją žinome tik kaip apie poetę. Tegul politikai diskutuoja, mokykla politika ir partinėmis diskusijomis neužsiima. Mes tais klausimais nediskutuojame“, – į kalbas nesileidžia gimnazijos direktorius Antanas Suslavičius.

Jo nuomone, dėl S. Nėries turi apsispręsti istorikai ir politikai, o ne mokyklos bendruomenė. O ką direktorius sako vaikams apie S. Nėries vaidmenį istorijoje? „Kai klaus, tada ir atsakysiu, kol kas niekas neklausė“, – tvirtino S. Suslavičius.

R. Juknevičienė: Lietuvoje dekomunizacija neįvyko

Rasa Juknevičienė
Rasa Juknevičienė
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Man atrodo, Lietuvoje neįvyko vienas svarbus dalykas: dekomunizacija, arba įvertinimas taip, kaip įvyko nacių ideologijos įvertinimas. Ši komunistinė ideologija, žmonės, kurie kolaboravo Lietuvoje, kurie galbūt klydo, o gal sąmoningai, kaip P. Cvirka, buvo žiauriausios stalinistinės nomenklatūros dalis. Jie tiesiog nebuvo įvertinti – kaip buvo vadovėliuose šlovinami, nebuvo atskirta jų kūryba nuo jų veiklos, kiek jie valstybei padarė žalos“, – sako R. Juknevičienė. Jos nuomone, tokia pati situacija su poetu, Sovietų Sąjungos specialiosios tarnybos agentu, prie partizanų žudymo prisidėjusiu Kostu Kubilinsku.

Seimo narei įdomu, kaip persiorientavo ir ką apie minėtus asmenis kalba lietuvių kalbos ir istorijos mokytojai. „Kolaboravimas su iš Rytų atėjusia bei valstybę sunaikinusia jėga, prisidėjimas prie to, kad valstybė būtų sunaikinta, kas įvyko po 1944 metų – tie veikėjai taip ir nebuvo įvertinti, jie ypač mano ir vyresnei kartai liko tie, kuriuos įdiegė į sąmonę kaip vertingus veikėjus ir rašytojus“, – pasakoja Seimo narė. R. Juknevičienės nuomone, vyrauja politinis korektiškumas, nutylintis kolaboruojant su okupantais atliktus juodus darbus. Parlamentarė sunkiai įsivaizduoja, kokia būtų pasaulio reakcija, jei ryškiai su naciais kolaboravusius rašytojus ir veikėjus vėl keltų ant pjedestalo.

Politikės teigimu, S. Nėris buvo talentinga poetė, tačiau tai, ką ji, gal ir naivi būdama, nesuvokdama visko, padarė „nešdama saulę“, nenusipelno, kad nepriklausomoje Lietuvoje jos vardu būtų vadinamos mokyklos. „Šitai, manau, mūsų iki galo dar nesuvokta“, – teigė R. Juknevičienė. Pasak konservatorės, niekas nesiūlo imtis drastiškų priemonių – jos poezijos turi būti mokoma. Tačiau jaunajai kartai reikia įsisąmoninti ir kitą poetės pusę.

„Už durų stovi tam tikros jėgos, kurios turbūt tą pačią minutę atskleistų dabartinį mūsų visuomenės pjūvį – kas su kuo būtų, kas kur nueitų. Kai nėra aiškaus įvertinimo, supratimo, kad jei esi kolaborantas, nesvarbu, talentingas ar ne, jei parduoti savo valstybę, pasmerki žmones kentėjimui, žūtims ir nelaimėms – turi būti įvertintas“, – įsitikinusi R. Juknevičienė.

V. Toleikis: abejoju, ar kolaborantė S. Nėris – puiki poetė

Vytautas Toleikis
Vytautas Toleikis
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

„Prieš kokį dešimtmetį šviesios atminties Sigitas Geda labai ironiškai, bet labai taikliai pastebėjo: deja, lietuvių kalbos mokytojai težino du rašytojus: P. Cvirką ir S. Nėrį. Tai senas užsilikęs stereotipas, kuris jau praktiškai baigia išnykti“, – sako Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos etikos mokytojas Vytautas Toleikis.

Jis atkreipia dėmesį, kad P. Cvirka garsėjo ne tik kolaboravimu su sovietais, bet ir plagiatais. Romanas „Meisteris ir sūnūs“ parašytas sekant Romeno Rolano kūriniu „Kola Brenjonas“, o „Žemė maitintoja“ yra įžūlus Perlės Bak „Geroji žemė“ plagiatas. Tačiau, pastebi pašnekovas, yra ir kitas aspektas – kolaborantai Liudas Gira ir P. Cvirka turėjo drąsos Stalino paprašyti, kad kartu su Vilniumi prie Lietuvos prijungtų ir Druskininkus.

Pasak V. Toleikio, Lietuvoje mėgstama sakyti: „mokiausi „salomeikėje“. Tai labai įaugę į lietuvių mentalitetą. Ir sovietų laikais tai buvo elitinė mokykla, kurioje jau tada buvo sustiprintas anglų kalbos mokymas. Tuo pat metu joje mokėsi daug vaikų eretikų: mokyklą lankė ponų vaikai, kurie sukilo prieš konjunktūrinius komunistus tėvus ir kurie buvo labai pasišiaušę prieš sovietų valdžią. Pašnekovo teigimu, turbūt didžiausias disidentuojančio jaunimo koncentratas buvo būtent S. Nėries gimnazijoje.

„Kaip matote, viskas pakankamai sudėtinga, negalima vienareikšmiškai visko nubraukti arba išteisinti. Aš klausimą kelčiau kitaip: kiek S. Nėris trukdo lietuvių pedagogų bendruomenei giliau įsisavinti geresnių, talentingesnių poetų Jono Aisčio, Henriko Radausko ar Vytauto Mačernio eiles. Labai drįsčiau suabejoti stereotipu, kad kolaborantė S. Nėris – puiki poetė. Yra daug žymiai geresnių poetų, deja, kai kuriems vyresniosios kartos mokytojams dar išlikęs stereotipas, kad ji yra vienas iš nuostabios poetės etalonų. Tikrai ne“, – sako V. Toleikis. Mokytojo nuomone, reikia kalbėti apie estetinį tautos skonį.

Salomėjos Nėries gimnazija
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

V. Toleikio teigimu, pavadinimų suteikimas mokykloms rodo tam tikrą tautos siekiamybę ir pavyzdį. Jo nuomone, nei P. Cvirka, nei S. Nėris nėra pavyzdys. „Labai skeptiškai žiūriu į P. Cvirkos vardo atstatymą mokyklai, to tikrai nereikia daryti, o laikui bėgant gal ir su S. Nėrimi reikia kažką sugalvoti“, – kalbėjo V. Toleikis.

Politologas: tokia praktika – sovietizmas

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas profesorius Šarūnas Liekis skiria du aspektus: žmogaus literatūrinę ar muzikinę veiklą ir jo dalyvavimą politikoje.

Šarūnas Liekis
Šarūnas Liekis
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

„Klausimas, ar reikia vadinti jų vardu mokyklas. Man atrodo, iš viso praktika mokyklas vadinti vardais primena sovietinį palikimą. Paprastai Vakaruose nematysi vidurinių mokyklų, pavadintų ne klasikais esančių rašytojų vardu. Tai yra sovietizmas“, – mano Š. Liekis.

Š. Liekio manymu, tai, kad žmonės turėjo vieną ar kitą visuomeninę poziciją arba buvo palankūs kuriam nors režimui – visai kita istorijos dalis, kurią reikia vertinti atskirai nuo autorių kūrybos.

Mokyklos pavadinimą S. Nėries vardu politologas vertina kaip tarpukario ir sovietinio paveldo mentaliteto apraiškas. Pašnekovo teigimu, Kosto Kubilinsko knygutės – neutralaus turinio, tačiau autorius neturėtų būti viešai garbinamas, pateikiamas kaip pavyzdys. Taip pat su S. Nėrimi – mokyklos pavadinimas jos vardu suponuoja viešo gerėjimosi ir garbinimo elementą. Š. Liekį taip pat stebina mokyklų pavadinimas didžiųjų kunigaikščių vardais – jų valdymo laikais Lietuva buvo beraštė ir neaiškus jų indėlis į mokyklų sistemos kūrimą. Juk, sako Š. Liekis, Vengrijoje keistai atrodytų kultūros barbaro nors ir svarbaus Vengrijos istorijai Atilos vardo vidurinė mokykla.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Jaunimo sodas

Emigracija tik didėja: specialybė, kurios atstovams lengvesnis gyvenimas nežadamas (110)

Pernai iš Lietuvos išvyko 44,5 tūkst. žmonių ir tai buvo 8 tūkst. daugiau nei 2014-aisiais. Šiemet – per pirmąjį pusmetį Lietuvą paliko 23 tūkst., o tai 7 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Ketvirtadalis nuo karo priglaustų Ukrainos moksleivių ateitį sieja su Lietuva (35)

Ketvirtadalis nuo karo Ukrainos Rytuose pabėgusių ir Lietuvoje laikinai besimokančių ukrainiečių moksleivių savo ateitį sieja su Lietuva, sako Vilniaus lietuvių namų direktorius Gintautas Rudzinskas.

Docentė: užsienio kalbų mokėjimas gerina net vairavimo ir matematinius įgūdžius (16)

Kalbų mokymasis lavina socialines žmogaus kompetencijas ir net matematinius įgūdžius, o norint būti tikru europiečiu reikia mokėti bent dvi užsienio kalbas. Taip LRT RADIJUI sako Kauno technologijos universiteto Šiuolaikinių kalbų ir kultūrinės komunikacijos katedros vedėja docentė daktarė Saulė Petronienė.

Vadovauti Muzikos ir teatro akademijai pretenduoja vienas kandidatas (24)

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) rektoriaus konkurse dalyvauja vienintelis kandidatas – dabartinis šios aukštosios mokyklos vadovas Zbignevas Ibelgauptas.

Kauno rajono mokyklos sulauks daugiau pirmaklasių (6)

Iš 9,5 tūkst. Kauno rajono mokyklas rudenį pradedančių lankyti moksleivių net 1011 bus pirmokai, o tai – kur kas daugiau, nei pirmaklasių buvo praėjusiais mokslo metais.