Popierizmas atbaidė globėjus
Prasidėjusios vasaros malonumai virto tikru galvos skausmu vaikų namų vadovams – kokias pramogas ir laisvalaikį pasiūlyti globos įstaigoje augantiems vaikams, kai biudžetininkų kišenėse švilpauja vėjai?
Anksčiau tokius vaikus bent per vasarą gana mielai priglausdavusios šeimos, šiemet vaikų namų durų nebevarsto.
„Tokių šeimų visiškai sumažėjo. Labai mažai kas ima vaikus pasisvečiuoti bent per vasarą“, – pastebėjo Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė Regina Milašienė.
Gali būti, kad gera daryti norinčius žmones atbaidė jiems užkraunama popierizmo našta. Nuo šių metų šeimos privalo pateikti medicinines pažymas apie savo sveikatą, jos taip pat yra tikrinamos, ar nebuvo teistos. Kartais teisėsaugininkų atsakymo tenka laukti tiek, kad pasibaigia būsimų globėjų atostogos.
Pažymų nespėja sulaukti
Saugų vaikų namų direktorius Eugenijus Judeikis tikino, kad anksčiau jo įstaigos globotinius vasarai išsiveždavo 35 šeimos.
„Mes šiuos žmones pažįstame ne pirmus metus. Jie tuos pačius vaikus kasmet kviečiasi vasaroti. O čia valdžia nutarė patikrinti jų teistumą ir ligas. Daugiau nė pusė šeimų dėl popierizmo ar mesto valdžios nepasitikėjimo atsisakė priimti vaikus. Iš 35 šeimų liko tik 14, kurios priglaudė vaikus vasarai“, – tikino E.Judeikis.
Tokius skaičius išgirdę uostamiesčio vaikų globos namų vadovai turėtų pavydžiai palinguoti galvomis.
R.Milašienė pastebėjo, kad pastaruoju metu svetimų žmonių, kurie norėtų globoti tėvų netekusius vaikus, ypač mažai.
„O įvaikinti iš viso niekas nenori. Per 12 metų, kai aš dirbu, vienas vaikas buvo įvaikintas Lietuvoje, du – išvažiavo į užsienį. Jei valdžia ir toliau laikysis savo politikos, dauguma globos namų auklėtinių taip ir liks be dėmesio“, – sakė R.Milašienė.
Įsivaikinti sunkiau
Klaipėdos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Gražinos Aurylienės nuomone, pasikeitusi globotinių svečiavimosi tvarka tik įves aiškumo ir saugumo.
„Bet koks žmogus vaiko pasiimti negali. Anksčiau nežinodavome, ar šeima teista, ar bausta. Dabar štai ir sveikatos dokumentų reikia. O jeigu žmogus sirgtų atvira tuberkulioze?“ – tvarką gyrė G.Aurylienė.
Pasak jos, šiuo metu ir įsivaikinti vaiką yra kur kas sunkiau.
„Dėl to, kad yra mažiau vaikų. Mes privalome padaryti viską, kad vaikas grįžtų į biologinę šeimą. Juk sudaromi vaikučių laukiančių šeimų sąrašai. Jei priekyje esanti šeima atsisakys siūlomo vaiko, tuomet gali tikėtis sulaukti vaikelio greičiau“, – sakė G.Aurylienė.
Šiais metais Klaipėdoje įvaikinti trys vaikai. Pernai buvo įvaikinta 10 vaikų iš Klaipėdos: 9 klaipėdiečius įvaikino lietuvių šeimos, 1 išvyko pas įtėvius į Italiją.
„Didžiausia bėda ta, kad lietuvių šeimos nenori įvaikinti didesnių vaikų, brolių ir seserų, sveikatos problemų turinčių mažųjų. Sunku įsivaikinti mergaitę, lengviau rasti berniuką“, – aiškino G.Aurylienė.
Neleidžia rinktis
„Suprantu, kad norima apsaugoti vaiką. Tačiau man asmeniškai ne prie širdies tvarka, kad įsivaikinti norintys tėvai negali pasirinkti vaiko. Juk tai sprendimas visam gyvenimui“, – pastebėjo vaikų globos namų vadovė R.Milašienė.
Jos manymu, tiek šeima, tiek įvaikinamas vaikas turi patikti vieni kitiems, turi atsirasti ryšys.
„Patariama imti pirmą pasiūlytą vaiką. Nemanau, kad jis gali būti pasirenkamas kaip žaislas lentynoje. Turi būti galimybė pabendrauti ir su vienu, ir su kitu vaikučiu. Juk jį reikia užauginti žmogumi, o ne padaryti gerą darbą Lietuvai“, – mintis dėstė R.Milašienė.
Nors Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai džiūgauja, kad statistika rodo gerėjančią situaciją tiek vaikų globos, tiek įvaikinimo srityje, globos namų darbuotojai ne taip džiugiai piešia savo augintinių ateitį.
E.Judeikio manymu, tai, kad mažėja norinčių bent laikinai globoti vaikus, tik parodo, jog laikomasi neteisingos politikos.
Tačiau statistika rodo, kad Lietuvoje kasmet daugėja vaikų, kuriuos įvaikina užsieniečiai.
„Du broliukai prieš kelis metus išvažiavo gyventi į Prancūziją, kiti trys vaikai išvyko pas įtėvius į Italiją. Esu girdėjęs, kad užsieniečiams tai kainavo milžiniškus pinigus. Nė viena šeima atvirai neprisipažino, kiek sumokėjo“, – teigė Saugų vaikų namų direktorius E.Judeikis.
Tarpininkams moka net 5 metus
Šiuo metu tarptautinio įvaikinimo leidimus Lietuvoje turi 11 užsienio valstybių institucijų, tarp jų – 2 JAV įvaikinimo organizacijos, 4 Italijos ir po vieną Ispanijos, Vokietijos, Švedijos, Prancūzijos, Kanados ir Naujosios Zelandijos.
Šių organizacijų tinklalapiuose skelbiama, kad už tarpininkavimą įvaikinant lietuvį vaiką prašoma dešimtys tūkstančių litų. Pavyzdžiui, JAV įvaikinimo agentūra prašo 7 tūkst. eurų (daugiau nei 24 tūkst. litų) atlygio. Nurodoma, kad tokios sumos reikia advokato honorarui bei kitoms išlaidoms. Prancūzijos įvaikinimo agentūros paslaugos atsieina 4,7 tūkst. eurų (per 16 tūkst. litų), Italijos – 2,3 tūkst. eurų (per 8 tūkst. litų). Švedijos agentūra skelbia, jog lietuvį vaiką įsivaikinti norinti šeima turės pakloti daugiau nei 20 tūkst. Švedijos kronų už šeimos kelionę, apgyvendinimą Lietuvoje, dokumentų vertimą ir kita. Švedų šeimai lietuvio įvaikinimas kainuoja per 80 tūkst. litų.
Šių metų birželio 1 d. duomenimis, Lietuvoje siūloma įvaikinti 579 vaikus.
Dalia Lapėnienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės pavaduotoja
Mūsų manymu, įvaikinimo tvarka yra gera, nors negalime atmesti kritikos, kai žmonės sako, jog yra trukdžių. Dažniausiai piktinamasi, kad įvaikinimo procedūra trunka pusmetį ar net metus. Tačiau taip nėra – nemažai šeimų dokumentus susitvarko per 2-3 savaites, kitus dokumentus renka savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius. Vėliau tėvams reikia lankyti trijų mėnesių mokymus.
Mūsų statistika rodo, kad vaiką galima įsivaikinti per tą patį laikotarpį, kiek trunka nėštumas, – per devynis mėnesius. Žinoma, jei šeima pageidaus sveikos, gražios, garbanotais plaukiukais mergytės su gera genetika, tokios jie niekada gali ir nesulaukti. Įvaikinimas yra proceso pradžia, o ne pabaiga. Įvaikinimas trunka visą gyvenimą. Lietuviai įsivaikina beveik tiek pat, kiek ir užsieniečiai. Daugiausia vaikų Lietuvoje įsivaikina italai. Jie ima po 2-3 vaikus. Tačiau įstatyme numatyta, kad negalima siūlyti vaiko užsieniečiams, kol jis nepraėjo siūlymų lietuvių šeimose. Po įrašymo į apskaitą, jei vaiko per šešis mėnesius neįsivaikino potenciali lietuvių šeima, jis pasiūlomas užsieniečiams. Mes siūlome keisti tik vieną aspektą įvaikinimo procedūrose.
Manome, kad vertėtų vaiką įsivaikinusioms šeimoms suteikti galimybę gauti vaiko priežiūros atostogas, pavyzdžiui, trijų mėnesių. Jei tėvai galėtų turėti daugiau laiko, megztųsi artimesnis ryšys ir būtų galimybė įvaikinti daugiau vaikų. Išimties tvarka gali vaikintis ir vieniši asmenys. Vieniša moteris gali įsivaikinti, tačiau galutinį sprendimą priima teismas. Mes neturime nė vieno teismo sprendimo, kuris draustų įsivaikinti nesusituokusiai moteriai. Lietuvoje nėra nė vieno vienišo vyro, kuris būtų įsivaikinęs.
Kristina Jarecka, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistė
Agentūros, norinčios tarpininkauti įvaikinimo procedūroje, turi gauti leidimus tiek savo šalyje, tiek ir Lietuvoje. Kainų mes nereguliuojame. Tačiau procedūra kainuoja. Didžiausias išlaidas sudaro kelionė į Lietuvą, apgyvendinimas, vertimo paslaugos. Ši procedūra juk tęsiasi maždaug dvejus, kartais net penkerius metus, todėl tokios išlaidos ir susidaro. Esame reikalavę, kad agentūra pagrįstų savo įkainius, ir jos koregavo savo sumas. Lietuvoje įvaikinimo mokesčio nėra, tačiau kitose šalyse jis būna.
Skaičiai
2012 m. birželio 1 d. duomenimis, šiais metais 44 Lietuvos piliečių šeimos ir 2 nesusituokę asmenys įvaikino 46 be tėvų globos likusius vaikus.
28 užsieniečių šeimos įvaikino 39 be tėvų globos likusius vaikus.