Neva dabar laiko nepakanka išdėstyti programą. Mokytojai prieštarauja, sako, vos atšyla, moksleiviai būna nedarbingi, todėl, laikant juos klasėse, neverta tikėtis stebuklų.
Ne paslaptis, kad paskutines dvi mokslo metų savaites ir praktiškai nebesimokoma, tada vyksta įvairi kita veikla.
Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą planą jau kitąmet mokslo metai baigtųsi birželio 10 dieną, o 2016–2017 mokslo metais – birželio 16-ąją. Dabar 6–11 klasių mokiniai mokosi iki birželio 5 dienos.
Keisti mokslo metų trukmę siūloma įvertinus kitų šalių patirtį, mokinių pasiekimų ir mokymosi trukmės santykį bei pedagogų pastabas, kad dabar per mokslo metus ne visi spėja išeiti numatytą programą, tenka nuolat skubėti.
Lietuva pagal tai, kiek mokiniai užtrunka prie namų darbus, yra pirmajame dešimtuke kartu su Rusija, Kazachstanu, Italija, Airija, Rumunija ir kitomis šalimis. Svarstoma, kad tolygiau paskirsčius mokymosi krūvį moksleiviams nereikėtų tiek daug laiko skirti namų darbams.
Be to, kaip manoma, jeigu mokiniai birželį būtų ilgiau užimti mokykloje, tai būtų patogiau daugeliui mieste gyvenančių tėvų, nes paprastai šeimos atostogas planuoja vėliau.
Be to, pasak direktorės, paskutinę mokslo metų savaitę stengiamasi neberašyti kontrolinių darbų, daugiau dirbama prie pratybų, nemažai laiko skiriama kultūrinei ir pažintinei veiklai.
G. Gailiūnienės teigimu, Europos šalyse yra praktika mokslo metus pradėti anksčiau nei pas mus – rugpjūčio 15–20 dienomis. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, Lietuvoje mokomasi bene trumpiausiai.
Kita vertus, lietuvių programos ir mokinių parengimas yra gana stiprūs, tad išvykę svetur vaikai „peršoka“ net ir per dvi klases. Tad, direktorės manymu, mokslo metų pailginimas – labai diskutuotinas.
Rezultatų nepakeistų
„Žemynos“ progimnazijos direktorius Romualdas Grilauskas mano, kad pailginus mokslo metus birželį pedagogams būtų sudėtinga dirbti, nes tas mėnuo ir taip „nemokslus“. Vaikai, prasidėjus vasarai, neįpratę dirbti, sunku, kai už lango vilioja šiluma. Pasak direktoriaus, šešios dienos būna skirtos netradiciniam ugdymui, o esanti mokymosi diena būna nedarbinga.
Jis spėjo, kad veikiausiai taikomasi prie bendros ES situacijos. R. Grilausko teigimu, jei bus priimta tokia tvarka, teks priprasti, tačiau praktika rodo, kad tai būna nedarbingos dienos. Tokiu atveju greičiausiai ir pačioms mokykloms tektų persiorientuoti, ieškoti kokių nors sprendimų.
Trumpinti kitas moksleivių atostogas, kaip manoma, vargu ar pavyktų, nes ES jos beveik visur vienodos. Jei norima tolygesnio krūvio, būtų galima peržiūrėti ugdymo programas – jas bandyti palengvinti. Mokyklos vadovo teigimu, ES jos nevienodos pagal sunkumą, ir Lietuvoje jos išties sudėtingos. Jo manymu, reikia diskutuoti ir ieškoti priimtiniausio sprendimo. Vienas iš jų galėtų būti mokslo metus pradėti rugpjūčio mėnesį.
Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos direktorius Alfredas Paberžis sako, kad lietuviai vaikai turi daug atostogų ir, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje mokslo metai gana trumpi. Jo manymu, pailginus mokslo metus, užimtumas galbūt būtų didesnis. Kita vertus, tos dešimt dienų iš esmės nieko nepakeis – ugdymo rezultatai nepagerės.
Jis teigė, kad kaip mokyklos direktorius norintis vieno: jei bus ilginami mokslo metai, kad tai nebūtų daroma, kai vyksta egzaminų sesija. Šiuo metu ji ir taip nėra suderinta su ugdymo procesu – daugelyje mokyklų jam trukdo. Mokyklose, kuriose vyksta egzaminai, pamokų tuo metu negali būti. Be to, mokykliniai suolai iš kai kurių klasių sunešami į salę, o aštuntokų į pradinukų suolus nepasodinsi. Dalis mokytojų dalyvauja egzaminuose, tad reikia užimti jų klasių vaikus. Kitaip tariant, sutrinka ugdymo procesas ir, pasak direktoriaus, būna tam tikra netvarka.
„Aš už mokslo metų ilginimą, bet jie neturėtų kirstis su egzaminais“, – sako direktorius.
A. Paberžio teigimu, yra šalių, kuriose mokslo metai pradedami anksčiau, – nebūtinai rugsėjo 1-ąją.
