Iki 2015 m. abiturientams, norintiems gauti brandos atestatą, reikėjo išlaikyti tik lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą ir dar vieną pasirenkamąjį egzaminą.
Šiemet jau buvo reikalaujama įveikti ne tik lietuvių kalbos ir literatūros, bet ir užsienio kalbos egzamino kartelę. Iš šių egzaminų 16 balų nesurinkę asmenys negalėjo net pretenduoti į nemokamą studijų vietą.
Savo ruožtu kitais mokslo metais abiturientų laukia dar vienas iššūkis – norintieji studijuoti nemokamai turės išlaikyti matematikos egzaminą.
Kai pasaulis liberalėja, grįžtame į sovietmetį, kai mokytis reikia ne tai, ką nori, o tai, ką liepia?
Pokyčiai – protu nesuvokiami
Su šia mintimi vienašališkai pripažįsta sutinkantis filosofas Leonidas Donskis. Jis prasitarė labiau linkstantis ties visišku egzaminų sistemos liberalizavimu nei prie perdėtų sugriežtinimų šioje srityje.
„Man svetima pozicija, kai kabinete sprendžiama, kokius egzaminus privaloma tvarka turi laikyti mokiniai. Aš į tai žiūriu labai kreivai. Visi privalomi dalykai ir mėginimas aptikti kolektyvinį algoritmą, kuris tikrų visiems Lietuvos vaikams, man – protu nesuvokiamas“, – sakė L. Donskis.
Anot filosofo, aukštosioms mokykloms reikėtų grąžinti prideramą vietą ir nemanyti, kad mokyklos baigimas automatiškai atveria kelius į aukštąjį mokslą.
„Geriau būčiau linkęs griežčiau organizuoti priėmimą į aukštąsias mokyklas ir leisti žmonėms ramiai baigti mokyklą, o ne priešingai. Dabar mokyklose sukuriamas maksimalios įtampos laukas, o įstojus į aukštąją – visiškas komfortas. Verčiau mažiau sureikšmintume mokyklos baigimą ir prabiltume apie griežtesnę stojimo tvarką“, – svarstė jis.
Siūlo dar vieną egzaminą padaryti privalomu
Tačiau su tuo kardinaliai nesutinka Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. Jis įsitikinęs, kad privalomi egzaminai – Lietuvos kelias.
„Negalima sakyti, kad pasaulis liberalėja. Gal kai kurios šalys, tačiau toks modelis Lietuvai netinka. Su savo mentalitetu negalėtume užtikrinti beegzamininės sistemos. Atsisakius valstybinių egzaminų mes savo ugdymo procesą praktiškai pažeistume iš esmės – fundamentaliai ir, drįsčiau sakyti, negrįžtamai. Tos svajonės ar utopinės idėjos, kurios sklando viešoje erdvėje, ir dar kai bandoma lygintis su Suomija, kur nėra egzaminų, atrodo kaip fantazijos, kurios yra grėsmingos visai Lietuvos švietimo sistemai. Privalomi egzaminai tikrai nedvelkia sovietmečiu. Grįžtama prie elementarios tvarkos“, – mano licėjaus direktorius.
Anot S. Jurkevičiaus, reikėtų įvesti dar vieną papildomą egzaminą – istorijos. Tada, jo teigimu, situacija Lietuvoje būtų visai nebloga.
„Turėtų būti keliamas valstybės standartų klausimas. Jei nenori mokytis aukštojoje mokykloje, gali nelaikyti egzaminų, eiti į profesinę mokyklą ar dirbti. Bet jei norima formuoti aukštesnio intelekto piliečius, reikia jiems liepti laikyti egzaminus ir apie tai nediskutuoti“, – sakė S Jurkevičius.
Lietuvos moksleiviams reikia daugiau mokytis
Pasak jo, švietime reikia dirbti savo galva ir lyginti su kitomis šalimis – ydinga. Tačiau S. Jurkevičius paminėjo, kad keturi privalomi egzaminai yra Vengrijoje. DELFI žiniomis, keturis privalomus egzaminus laiko ir jaunuoliai, mokyklas lankantys Estijoje.
„Didesnis krūvis moksleiviams būtų ne tik pakeliamas, bet ir labai sveikas“, – atkirto licėjaus direktorius paklaustas, ar įvedus tiek papildomų egzaminų nekasame duobės, pavyzdžiui, biomedicinos srities studentams, kurie šalia viso to, kas bus privaloma, aukščiausiu lygiu turės mokytis biologiją, fiziką ar chemiją. Gana įprasta jiems ir laikyti šių mokslų egzaminus.
„Tokie moksleiviai daugiau mokytųsi ir neužsiiminėtų pašalinėmis veiklomis, kurios dažniausiai nuveda keistais gyvenimo keliais. Pirmiausiai reikia mokėti skaičiuoti, rašyti, normaliai kalbėti užsienio kalba, pažinti savo istoriją, o tada, kaip sakoma, galima kažką pradėti filosofuoti“, – mano jis.
Bėdų nemato: su moksleiviais nereikia cackintis
Iš dalies su tuo sutinkanti pripažino ir Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Akvilė Burneikaitė. Anot jos, aukštųjų mokyklų studentams tenka didelis krūvis, tad nereikėtų cackintis ir su moksleiviais.
„Visi siekiame, kad aukštasis mokslas Lietuvoje būtų kuo kokybiškesnis. Tai reiškia, kad baigusieji mokyklą į studijas ateitų su bazinėmis žiniomis. Kiekvienas pilietis turi išmanyti savo kalbą, vienokių ar kitokių matematikos žinių reikia visiems, o surinkti 16 balų iš egzamino tikrai nėra labai sunku, savo ruožtu užsienio kalbos žinios – labai naudingos kiekvienam žmogui. Taigi iš esmės privalomų egzaminų įvedimas yra net palengvinimas ateičiai, nes mokyklose spaudimas moksleiviams nėra daromas toks didelis kaip universitetuose. Todėl kuo anksčiau pradedi ruoštis, susirenki žinių bagažą, tuo lengviau aukštosiose. Kartais tikrai reikia ilgiau pasėdėti prie knygų, jei sieki geriausio rezultato“, – mano ji.
Pasak A. Burneikaitės, kiekvienas moksleivis susidėlioja savo prioritetus, tad nereikia baimintis, kad sumažės kitų mokslų populiarumas.
Siekia kelti kartelę stojantiems į aukštąsias
Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė DELFI anksčiau minėjo, kad privalomus egzaminus nuspręsta įvesti siekiant kelti kartelę stojantiesiems į aukštąsias mokyklas.
„Užsienio šalių praktika labai įvairi, tačiau visose šalyse siekiama, kad į aukštąsias mokyklas ateitų gebantieji studijuoti, jau mokyklose įgiję bazines aukštajam mokslui reikalingas žinias“, – informavo ji, paklausta, apie tai, kokia praktika šioje srityje taikoma užsienyje.
Anot G. Krasauskienės, nors išvadas po pirmų metų, kai įvesti du privalomi egzaminai, daryti sunku, tam tikri svarbūs duomenys jau matyti.
„Matome, kad pasirinkusių laikyti užsienio kalbos egzaminus pastebimai padaugėjo – jei 2014 m. anglų kalbos egzaminą rinkosi 46 proc. abiturientų, tai šiemet 59 proc. – 13 procentų daugiau. Lyginant su 2014 m., taip pat pagerėjo juos laikančiųjų rezultatai: šiemet anglų kalbos egzaminą laikiusiųjų surinktų taškų vidurkis 63,5, o pernai buvo 55,6. Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pasirinkimas ir rezultatai stipriai nepasikeitė – tai nestebina žinant, kad šis egzaminas jau ir anksčiau buvo pagrindinis – reikalingas ne tik norint gauti brandos atestatą, bet ir skaičiuojant konkursinį stojamąjį balą“, – pokyčius apžvelgė ji.
Viceministrė taip pat priminė, kad ŠMM nustato reikalavimus tik į valstybės finansuojamas vietas. Reikalavimai norintiems studijuoti mokamose studijų vietose pagal Konstitucijos išaiškinimą – aukštųjų mokyklų autonomijos dalykas. Tačiau kartu ji pripažino, kad ŠMM „skatintų aukštąsias mokyklas taikyti vienodus stojimo kriterijus nepriklausomai nuo finansavimo pobūdžio“.