Egzaminų centras: negalima teigti, kad mokinių pasiekimai dramatiškai blogėja

Nors universitetai ir pačios bendrojo lavinimo mokyklos kasmet užsimena apie silpnėjančius abiturientus, Švietimo ir mokslo ministerija bei Nacionalinis egzaminų centras tvirtina, kad dramatiško pasiekimų blogėjimo nėra. Pasak jų, apatinės egzaminų išlaikymo ribos pastaruosius trejus metus nekinta – egzaminą turi išlaikyti mokinys, bendruoju kursu dalyką mokantis ketvertui.

„Prieš trejus metus nustatyta kriterinė riba – apatinė riba ir visi iš anksto žino, kad jei nesurinks tam tikro kiekio tašų, nebus išlaikę egzamino. Skirtingai negus prieš trejus metus, šį apatinė riba visiškai nėra keičiama“, – į DELFI klausimą, ar, silpnėjant mokinių žinioms, netenka mažinti apatinės egzaminų išlaikymo ribos, atsakė švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.

Pasak V. Bacio, natūralu, kad abiturientų sumažėjus nuo pusės milijono iki 400 tūkst., truputį mažėja skaičius tų, kuriems sekasi tam tikri dalykai. V. Baciui antrina ir Nacionalinio egzaminų centro direktorius Saulius Zybartas. Pasak S. Zybarto, dar 2010 m. susitarta dėl egzaminų išlaikymo ribų. Minėti susitarimai paremti bendrojo ugdymo programomis – egzamino išlaikymo riba sudaro 40 proc. bendrojo kurso taškų.

„Kitaip tariant, egzaminą vaikas gali išlaikyti, jeigu moka ketvertukui bendruoju kursu. Tai yra teigiamas įvertinimas mokykloje. Šio susitarimo laikomės jau treji metai, jie nesikeitė nė viename egzamine, todėl teiginys, kad išlaikymo ribos yra kažkaip pareguliuojamos, neatitinka tikrovės“, – tvirtina S. Zybartas.

Pasak S. Zybarto, pagal nacionalinius ketvirtokų ir aštuntokų pasiekimų duomenis 2003-2011 m. negalima teigti, kad vaikų pasiekimai dramatiškai pasikeistų – jie išlieka panašiame lygmenyje. Tuo metu tarptautinių tyrimų pasiekimų įvertinimai rodo, kad 1995-2003 m. pasiekimai augo, paskui stabilizavosi ir nuo 2007 m. išlieka maždaug tokie pat.

„Apie vyresniokus tokių duomenų neturime, bet jie natūraliai ateina į 11, 12 klasę ir negalima būtų daryti prielaidos, kad kažkas dramatiškai blogėja“, – kalbėjo S. Zybartas.

Šįmet abiturientai prasčiausiai laikė lietuvių kalbą (išlaikė 92,4 proc.), informacines technologijas (išlaikė 92,7 proc.), matematiką (išlaikė 92,9 proc.), biologiją (išlaikė 92,1 proc.). Tuo metu prancūzų kalbą išlaikė visi ją laikiusieji, per 99 proc. abiturientų išlaikė anglų, vokiečių ir rusų kalbas. Istoriją išlaikė 98,4 proc. abiturientų, fiziką – 97,2 proc. abiturientų.

Apie tai, kuriuose regionuose daugiausia šimtukų, skaitykite čia.