Penktadienį D. Pavalkis kartu su akademine ir verslo bendruomene dalyvavo apskrito stalo diskusijoje apie aukštojo mokslo kokybę. Joje kelis kartus linksniuotas Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas ir jo nustatytos „konstitucinės dvasios“, pagal kurias valstybė negali riboti į mokamas vietas aukštosiose mokyklose priimamų studentų kiekio.
Vadovaudamiesi KT išaiškinimu, pasiekiame absurdiškas situacijas, kai į aukštąsias priimami nemokšos, kurie kažin ar sugebėtų studijuoti profesinėse.
D. Pavalkis sakė iš Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos Bendrajam priėmimui organizuoti neseniai sužinojęs, kad šįmet į aukštąsias įstojo 70 asmenų, nesugebėjusių išlaikyti nė vieno valstybinio egzamino. „Tai rodo, kad į aukštąsias mokyklas ateinantis kontingentas yra nepakankamai motyvuotas, nepakankamai subrendęs, nepakankamai pasisėmęs žinių, kad galėtų lygiai su kitais mokytis aukštosiose mokyklose“, – DELFI kalbėjo D. Pavalkis.
D. Pavalkis pripažino, kad pagal Konstituciją ministerija turi nedaug galių. Tačiau jį maloniai nuteikė rektorių susitikimas su prezidente Dalia Grybauskaitė, kur šalies vadovė įvardijo, kad įvairūs išaiškinimai negali prieštarauti valstybės tikslui. Pasak D. Pavalkio, vienintelė valstybės išlikimo galimybė – inovatyvūs žmonės ir jų gebėjimas dirbti bei kurti.
Ministras sakė neturintis galios situacijos keisti, tačiau jei susiformuos pakankama visuomenės, mokslo visuomenės, politikų, atskirų valdžios institucijų kritinė masė, bus galima kažką padaryti.
Siūlo daugiau tikrinimų mokyklose
Ministro nuomone, dabar universitetai siūlo mokytis visko: tos pačios specialybės kartojasi įvairiuose universitetuose. Jo matymu, reikėtų aiškiai suformuoti kryptį moksle ir studijose, kuo universitetas turėtų užsiimti. Galbūt taip priešprieša ir konkurencija tarp atskirtų universitetų sumažėtų, padidėtų bendradarbiavimas. Taip, mano D. Pavalkis, universitetai neatiminėtų duonos vieni iš kitų.
Lietuvos švietimo stratego nuomone, siekiant aukštojo mokslo kokybės, nereikia pamiršti ir mokyklinio ugdymo: „Man susidaro įspūdis, kad blogio daigus pasėjame 5-8 klasėje“. D. Pavalkis kelia standartizuotų testų idėją. 4 ir 8 klasėse atliekami testai būtų galimybė mokiniams ir mokytojams pasitikrinti, ar šalies mastu jie yra tinkamame lygyje. Manoma, kad taip mokymo spragos paaiškėtų anksčiau nei 12-oje klasėje. D. Pavalkis linkęs eiti prie to, kad mokiniai būtų testuojami kasmet, o ne tik, kaip planuota, 4 ir 8 klasėse.
R. Vaitkus: estai mus aplenkė
Jo nuomone, viena pagrindinių reformos sumanytojų klaidų buvo įsivaizdavimas, kad vidinė konkurencija Lietuvoje tarp „dviejų kaime esančių mokyklų“ duos didelę pridėtinę vertę. To, sako R. Vaitkus, negali atsitikti, nes veikiame globalioje rinkoje.
Politikas ragino pradėti mąstyti globaliai: darbo jėgos nerengiame konkrečiai Lietuvos rinkai – dirbame globalioje Europos rinkoje, tad ir reikalavimai studijų kokybei turi būti tokie pat kaip geriausi Europos pavyzdžiai.
„Pažiūrėkime į naujausius reitingus: Lietuva niekaip neperžengia 500-tuko geriausių, nei per „QS“, nei per „Times“ reitingavimo agentūrą“, – dėstė R. Vaitkus. Tuo metu estai ir vieną, ir į kitą reitingą jau yra įlipę: sėdi 400-uke.
R. Vaitkus užduoda sau klausimą, kodėl taip yra. Pasak jo, prieš 20 metų Lietuva buvo pamiršusi, kad reikia investuoti į aukštąjį mokslą. Tuo metu Estija pirko modernią mokslo ir studijų įrangą, į tai investavo iš varganų biudžeto pinigų. Jie suprato, kad negalima toleruoti atsilikimo. Estai taip pat žengė žingsnį į tarptautines publikacijas, tuo metu Lietuva tarptautinių publikacijų link pasisuko tik apie 2000 m. Estai suskubo kviesti dėstytojus iš užsienio, pirmiausia, iš netolimos Suomijos. Jie ir į tarptautinius studentus pasisuko žymiai anksčiau.
„Mes ir su kinų rinka per vėlai pradėjome dirbti. Estai šiuo metu turi 80 kinų, mes – 13“, – kalbėjo R. Vaitkus.
Pasak R. Vaitkaus, masinis aukštasis mokslas – geras reiškinys, tačiau kada 75 proc. visų abiturientų Lietuvoje siekia aukštojo mokslo, aukštosios mokyklos juos siekia išlaikyti, nėra gerai. „Nepriimtina man kai kurių universitetų pozicija, kad visus galima priimti ir mokyti. Negalima – turi būti parengiamieji kursai“, – kalbėjo viceministras. Jo teigimu, silpni studentai pirmiausia turi būti paruošiami studijoms. Kita vertus, sako politikas, mes pamiršome profesinio mokymo sektorių.
R. Vaitkus ragina pamiršti tradicines studijų programas ir sudaryti galimybę patiems studentams susimodeliuoti programą: rinktis tai, ko jiems reikia. Taip daroma JAV ir Vakarų Europoje. Tuo metu Lietuvoje studijų programos iš anksti suplanuotos ir studentai įsprausti į rėmus.