39,2 proc. respondentų įsitikinę, kad vaikų lytinis švietimas turėtų būti pradedamas nuo 10-15 metų, 30,7 proc. mano, kad nuo 7-9 metų. 14,5 proc. apklaustųjų pasisakė už lytinį švietimą nuo 5-6 metų, 4,9 proc. – nuo 16-17 metų.
Pasak tyrimo autorių, jaunesnį vaikų amžių (iki 9 m.) dažniau įvardijo jaunesnio amžiaus respondentai (iki 35 m.), aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai.
46,4 proc. respondentų mano, kad vaikai turėtų gauti lytinį švietimą iš tėvų, 35,1 proc. pirmenybę teikia pedagogams. 5,7 proc. nurodė, kad tuo turi užsiimti gydytojai, 4,2 proc. mano, kad vaikai gali gauti informacijos iš literatūros.
Tyrimo rengėjai pastebi, kad tėvus, kaip informacijos šaltinį, dažniau įvardijo moterys, 26-35 m. amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai. Pedagogus – vyrai, 36-55 m, žemesnių pajamų, kaimo vietovių gyventojai. Gydytojams šią pareigą dažniau priskirtų vyriausio amžiaus respondentai, literatūrai – didmiesčių gyventojai, aukščiausių pajamų ir išsimokslinimo tyrimo dalyviai.
69 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad lytinis švietimas mokyklose turėtų būti privalomas, 13,8 proc. mano, kad ne. 17,2 proc. respondentų į šį klausimą neturėjo atsakymo.
Už privalomą mokymą dažniau pasisako 26-45 m, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai. Vyrai šiuo klausimu dažniau nurodė neturintys nuomonės.
V.Eringytė: šviesti turi ir tėvai, ir pedagogai
„Visi teisūs. Ir tėvai, ir pedagogai turi šviesti, ir nuo 5 iki 6 metų, ir nuo 7 iki 9 metų, ir nuo 10 iki 15 metų. Mokiniai Lietuvoje ir yra šviečiami – tiek namuose, tiek mokykloje“, - mano gydytoja ginekologė Vaiva Eringytė.
Ji primena, kad mokyklose lytinio švietimo mokoma vadovaujamasi Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa. Ši integruota į kitas pamokas.
„Seksualinis švietimas – procesas, neatsiejamas nuo viso žmogaus vystymosi. Manyčiau, kad atskiros pamokos nereikėtų, nes jos nebūtų kam dėstyti, ji būtų akcentuota į patį lytinio akto procesą ir mūsų mokykloms būtų netinkama“, - kalbėjo ginekologė.
V.Eringytės nuomone, Lietuvoje situacija jaunimo lytiniame švietime nebloga. „Lietuvoje dar neturime problemų, kurias turi pasaulis. Liberalizmas mums siūlo šiuo keliu eiti. Mes norime prieš juos atsilaikyti, nes jie, manyčiau, laužytų mūsų kultūros jaunus žmones“, - mano gydytoja.
Be to, sako ji, vaikai informacijos gauna ir iš žiniasklaidos. „Per anksti užsiimdami seksualiniais dalykais žmonės nebesupranta, kas yra tėvynės meilė. Antraip „seksuoti“ išmoks, o mylėti tėvynės taip ir neišmoks. O tai turi būti išmokstama mokykloje“, - sakė V. Eringytė.
| Jūsų nuomone, nuo kelių metų turėtų būti pradedamas vaikų lytinis švietimas? (proc.) | |
| Nuo 5-6 | 14,5 |
| Nuo 7-9 | 30,7 |
| Nuo 10-15 | 39,2 |
| Nuo 16-17 | 4,9 |
| Nuo 18-21 | 0,6 |
| Nežino/ neatsakė | 10,1 |
| Iš viso: | 100 |
| Kaip manote, iš ko vaikai turėtų gauti lytinį švietimą? (proc.) | |
| Iš tėvų | 46,4 |
| Iš pedagogų | 35,1 |
| Iš gydytojų | 5,7 |
| Iš literatūros | 4,2 |
| Iš bendraamžių | 0,9 |
| Kita | 1,4 |
| Nežino/ neatsakė | 6,3 |
| Iš viso: | 100 |
| Jūsų nuomone, ar lytinis švietimas mokymo įstaigose turėtų būti privalomas? (proc.) | |
| Taip | 69,0 |
| Ne | 13,8 |
| Nežino/ neatsakė | 17,2 |
| Iš viso: | 100 |
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų rugsėjo 18-24 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.