Kaip padidinti aukštojo mokslo kokybę, D. Grybauskaitė pirmadienį tarėsi susitikusi su akademinės bendruomenės, darbdavių ir studentų atstovais. „Šiuo metu aukštojo mokslo kokybė neatitinka nei verslo, nei valstybės poreikių“, – po susitikimo pareiškė prezidentės vyriausioji patarėja Rūta Kačkutė, kuri pristatė prezidentės teikiamas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas.
Jei minėtoms pataisoms pritars Seimas, tikimasi, kad studentais taps motyvuoti ir labiau pasirengę asmenys. D. Grybauskaitės nuomone, priėmus jos inicijuojamas pataisas, visuomenei būtų sudarytos sąlygos gauti visą informaciją apie aukštosios mokyklos veiklą, be to, didėtų auštojo mokslo skaidrumas.
Pirmasis D. Grybauskaitės siūlymas – į aukštąsias mokyklas priimti tik tuos asmenis, kurie gavo brandos atestatą ir yra išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą. Tai galiotų stojantiems ir į valstybės finansuojamas vietas, ir už studijas mokantiems savo lėšomis.
Tokios iniciatyvos imamasi, nes pagal dabartinę tvarką į mokamas vietas priimami žemiausiais balais vidurines mokyklas baigę asmenys. Pavyzdžiui, šįmet į mokamas vietas priimta studentų, kurių konkursinis balas tesiekė 0,34 iš 10. Taip nutiko, nes mokantys savo lėšomis studentais tampa nelaikę nė vieno valstybinio egzamino. Skaičiuojama, kad priėmus prezidentės siūlomas pataisas, minimalus balas siektų apie 1,6 balo, taigi minimali priėmimo kartelė kiltų kelis kartus. Šįmet į aukštąsias mokyklas priimta 85 proc. norinčiųjų.
Antra iniciatyva – akredituojant naujas studijų programas, būtų privaloma atsižvelgti į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius. Taip esą būtų užtikrinta, kad aukštojoje mokykloje būtų rengiami specialistai, kurių reikia sėkmingai valstybės raidai ir konkurencingumui. Ši tvarka galiotų tik valstybinėms aukštosioms mokykloms.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 1800 studijų programų, 32 proc. jų šįmet pritraukė 10 ar mažiau studentų, 62 studijų programos nepritraukė nė vieno. Kasmet sukuriama per 100 naujų programų, išsiskiriančių ne kokybe, o įmantriais pavadinimais.
Trečiasis prezidentės siūlymas – aukštosios mokyklos turėtų skelbti visus priėmimo galutinius rezultatus. Pagal dabar galiojančią tvarką, pasibaigus bendrojo priėmimo į aukštąsias etapams, mokyklos toliau asmeniškai vykdo priėmimą ir jo metu susivilioja silpnus, bet sutinkančius studijuoti savo lėšomis asmenis. Apie žemiausius priimtų konkursinius balus aukštosios dažniausiai nutyli.
Jei Seimas pritartų prezidentės pataisoms, jos įsigaliotų ne anksčiau 2018 m., mat apie pokyčius priėmimo sistemoje stojantieji turi būti supažindinami prieš dvejus metus.
Klausiama, ar iniciatyva sumažins studentų skaičių, R. Kačkutė prognozavo, kad studentų skaičius šiek tiek mažės, bet jie bus geriau pasirengę. Jos prognozavimu, pamažu turėtų mažėti ir aukštųjų mokyklų skaičius. „Kalbantis su ekspertais, prezidentė išgirdo matymą, kad aukštųjų mokyklų Lietuvoje tikrai daug, 4,5 karto daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Žinoma, mokyklų skaičius turėtų mažėti, bet tai turėtų vykti po truputį, šios pataisos – pirmas žingsnis į aukštųjų mokyklų apsijungimą, kas tik padidintų aukštojo mokslo kokybę“, – sakė prezidentės patarėja.
Reikėtų radikalesnių sprendimų
Vilniaus universiteto Tarybos pirmininkė Ingrida Šimonytė po susitikimo gyrė D. Grybauskaitės inicijuotas pataisas. „Pirmiausia galima tikėtis, kad tie žmonės, kurie ateis į aukštąjį mokslą, juos drąsiau bus galima vadinti mokytinais negu dabar. Jei žmogus bus išlaikę bent vieną valstybinį egzaminą, vadinasi, jis bus labiau pasirengęs studijuoti nei dabar liudija kai kurie skaičiai“, – sak VU Tarybos pirmininkė.
I. Šimonytė atkreipė dėmesį į studijų programų vertinimą: jis turėtų būti siejamas su ilgalaikiais valstybės prioritetais. Jos aiškinimu, neturi likti galimybės užregistruoti praktiškai vienodų turizmo vadybos ir vadybos turizmo studijų programų vienu metu. Reikia siekti, kad nebūtų paskatų bandyti kurti dirbtinas programas, į kurias bandoma pritraukti studentų ir vaidinamas aukštasis mokslas.
Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas akcentavo, kad pagrindinis tikslas – kokybės siekis. Nors, sakė P. Baršauskas, siūlomos pataisos gali kiek riboti universitetų autonomiją, tai esą nieko baisaus, kai visuomenėje yra bendras nutarimas ir supratimas.
Tačiau KTU rektorius pripažino, kad prezidentės iniciatyva esminių aukštojo mokslo problemų neišspręs. „Jeigu kalbame apie tikrąją kokybę, šiandien reikėtų ryžtis radikaliam universitetų finansavimo sistemos pokyčiui. Tai nerealu, tad eikime nuosekliai: siūlymai duoti ir mes jiems pritariame“, – kalbėjo P. Baršauskas.
R. Dargis: pinigų pakanka
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis atkreipė dėmesį, kad visuomenėje reikia didinti kritinį kokybiškos švietimo būtinybės suvokimą. „Būtent tai yra pagrindas valstybės tvarumui. Kalbame apie aplinką, globalizaciją, kalbėjome apie mūsų demografiją, kuri kerta svarbius valstybės ateities iššūkius“, – sakė R Dargis.
Pasak R. Dargio, šiandien turbūt nėra žmogaus, kuris pateiktų receptą, kurį įgyvendinus Lietuvos šveitimo sistema jau rytoj taptų sveika, gyvybinga ir veržli. Jis užsimena apie partijų susitarimo būtinybę – galbūt taip inicijuojami pokyčiai nebūtų draskomi kas ketverius metus vykstančiuose rinkimuose.
„Diskusijoje labai gerai pastebėta – Lietuvoje BVP dalis švietimui, jei lyginsime su ES valstybėmis, netgi yra didesnė nei kitose valstybėse. Šiandien aiškiai buvo pasakyta – švietimui pinigų pakankamai, klausimas, kaip jie šiandien išleidžiami ir kokia kokybė už tai gaunama. Klausimas šiandien ne piniginis, o tas, ką visuomenė už pinigus gauna“, – akcentavo LPK vadovas.
Nors abiturientų skaičius per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo trečdaliu, aukštųjų mokyklų tinklas Lietuvoje yra vienas tankiausių Europoje – mūsų šalyje 1 mln. gyventojų tenka 14,5 aukštosios mokyklos, kai Europoje šis rodiklis siekia 4,6.Iš viso šiuo metu Lietuvoje veikia 47 aukštosios mokyklos.
