Susitikime aptartos rengiamos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, taip pat priemonės, kurios yra būtinos studijų kokybei ir aukštųjų mokyklų veiklos efektyvumui gerinti.
„Kokybiškos studijos yra investicija į Lietuvos ateitį, teigia prezidentė. Prezidentė pabrėžia, kad aukštųjų mokyklų beatodairiškas vaikymasis pelno kai kuriais atvejais iš tikrųjų menkina kokybę, o aukštojo mokslo kokybė yra pats svarbiausias dalykas, kurio turi siekti aukštosios mokyklos“, – po susitikimo sakė prezidentės vyriausioji patarėja Rūta Kačkutė. Pasak R. Kačkutės, universitetai turėtų pasistengti nustatyti tam tikrą žemiausią kartelę, su kokiais balais studentai gali būti priimami į aukštąsias mokyklas.
R. Kačkutės teigimu, rengiamos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos turi būti gerai išdiskutuotos, neturi pažeisti Konstitucijos, įstatymas turi būti ne žingsnis atgal, o žingsnis į priekį.
Prezidentės patarėja sulaukė žurnalistų klausimų dėl galimo universitetų jungimosi. R. Kačkutės tvirtinimu, universitetų jungimasis turi būti palaipsnis ir geriausiai, kai dėl to susitaria pačios aukštosios. Prezidentė užsiminė, kad valstybė turi finansinių svertų, kuriuos galėtų panaudoti jungimosi procese.
P. Baršauskas: universitetų per daug
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas Petras Baršauskas sakė, kad kalbant plačiąja prasme, pelno vaikymąsi motyvuoja dabartinė finansavimo sistema.
„Dabar esanti sistema nėra labai skatinanti kokybę – kalbu apie mokančius ir nemokančius už studijas“, – teigė P. Baršauskas.
LURK prezidento aiškinimu, panašu, kad rektoriai pritaria idėjai nustatyti minimalų priėmimo į aukštąsias balą. Diskutuojama, kad galbūt reikėtų šį balą diferencijuoti – atskiriems universitetams taikyti skirtingą. Greičiausiai tai bus įteisinta ŠMM su universitetais planuojamose pasirašyti sutartyse.
P. Baršauskas pripažino nematantis universitetų jungimosi iniciatyvų. „Jei visai atvirai, tokių galimybių nematau. Universitetai patys šito nepadarys, turi atsirasti valstybės skatinimo, motyvacijos sistema, kurį įtrauktų tą daryti“, – kalbėjo P. Baršauskas. Jo tvirtinimu, universitetų Lietuvoje per daug, tačiau kiek turėjo likti, pasakyti sunku: reikia gilios analizės, prognozės, kokių specialistų Lietuvai reikės. „Bet jeigu mes pasikrapštome galvą ir sakome, „aš arčiau prieinu prie ministro, darykime šituos universitetus svarbiausiais“ – tai yra blogai. Tokie dalykai turi būti daromi analizės pagrindu“, – sakė LURK prezidentas. Jo nuomone, viskas priklauso nuo finansavimo sistemos, kuri trauktų į kokybę, o ne į studentų skaičių.
D. Pavalkis pripažįsta: keisti finansavimą valios nėra
„Esminis dalykas – universitetai yra valstybės finansuojamas darinys, institucija, todėl neturėtų būti absoliučios autonomijos savo sprendimams. Vis tiek turėtų būti derinamasi su valstybe“, – pagrindinę susitikimo mintį nusakė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.
Jo teigimu, nors universitetai yra autonomiški, gauna didelę finansų dalį iš valstybės. Tad, sako D. Pavalkis, Mokslo ir studijų įstatymo pataisomis bus siekiama nuo visiškos nepriklausomybės pereiti prie tarimosi. Tai bus daroma per sutartis su universitetais.
Studijų sutartyse planuojama numatyti minimalaus priėmimo balo įvedimą, taip pat mokančiųjų už studijas savo lėšomis skaičių, apibrėžti pagrindines studijų kryptis (kad, pavyzdžiui, technologinio profilio universitetas tuo ir užsiimtų). Studijų sutartyse taip pat numatoma aptarti universitetų mokslo kryptis. Savo ruožtu ministerija žada sutartyse bent 3 metams prognozuoti, kiek studentų finansuos, kur investuos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
D. Pavalkio tvirtinimu, jei minimalus balas bus įtvirtintas, tai bus ryškus žingsnis kokybės gerinimo link.
Tačiau D. Pavalkis keisti finansavimo sistemos kol kas nežada. „Aš manau, kad nėra (valios – DELFI). Nes šis dalykas turėtų būti plačiai visuomenėje išdiskutuotas, deja, kaip matėte, vien tą mintį paskelbus, kad galbūt taip būtų galima padaryti, kilo daugybė ir dažnai viena kitai prieštaringų minčių“, – kalbėjo D. Pavalkis. Vis dėlto jis po priimtų Mokslo ir studijų įstatymo pataisų vėl žada grįžti kalbėti apie finansavimą.
Asmenine D. Pavalkio nuomone, aukštasis mokslas neturi būti visiškai nemokamas. Tačiau ši idėja kertasi su Lietuvos Konstitucija, gerai besimokantiems studentams numatančia nemokamą mokslą.
DELFI primena, kad Švietimo ir mokslo ministerija yra parengusi Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kurias Seimas planuoja priimti rudens sesijos metu. Šios pataisos numato sutarčių tarp aukštųjų mokyklų ir valstybės sudarymą, galimybę trumpinti studijų trukmę, naujus aukštosios mokyklos tarybos formavimo principus.