Nuostatas, kad verta bet kokiomis priemonėmis siekti aukštojo išsimokslinimo, dažniau išsakė jau aukštąjį išsimokslinimą turintys respondentai, didesnes pajamas gaunantys gyventojai.

Žemesnio išsimokslinimo asmenys dažniau teigė, jog dėl mokslo neverta įsiskolinti valstybei ar bankui.

Dauguma studijuojančių, jų tėvų ar senelių, neatsisakytų ambicijų siekti aukštojo išsimokslinimo ir netekę valstybės finansavimo: 26 proc. respondentų siektų tęsti studijas (ar pradėti kitas) kitoje aukštojoje mokykloje, 24 proc. pasiryžtų imti lengvatinę paskolą studijoms finansuoti, dar 22 proc. mano būtų pajėgūs patys susimokėti reikalaujamą studijų kainą ir tik 13 proc. atsisakytų studijų aukštojoje mokykloje.

Jei tektų rinktis – nemokamas, bet neįdomias, arba mokamas, bet širdžiai artimas studijas, 50 proc. šalies gyventojų teiktų pirmenybę mėgiamai sričiai. 31 proc. mano, kad svarbu įgyti bet kokį aukštojo išsimokslinimo diplomą, tad susiklosčius aukščiau aprašytoms aplinkybėms pasirinktų nemokamas studijas.

Įdomioms, nors ir mokamoms studijoms prioritetą dažniau teiktų moterys, jaunesnio amžiaus respondentai, aukštesnių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai.

Beveik pusė - 46 proc. – apklaustųjų mano, kad valstybė turi remti ir prasčiau nei aštuonetukais besimokančius studentus. Dar 38 proc. mano, kad tikslinga remti tik prasčiau besimokančius studentus iš nepasiturinčių šeimų. Tik 9 proc. respondentų pritaria teiginiui, kad prastesniais pažymiais besimokančių studentų valstybė neturėtų remti.

Jauniausio amžiaus, vidutinių pajamų atstovai, rajonų centrų gyventojai dažniau mano, kad reikia remti visus prasčiau besimokančius. Tuo tarpu vyrai, vidutinio mažiaus, aukščiausias pajamas gaunantys gyventojai dažniau mano, kad valstybei tikslinga remti tik studentus iš nepasiturinčių šeimų.

Viešosios politikos ir vadybos instituto analitiko Žilvino Martinaičio komentaras

Tokie rezultatai rodo du svarbius dalykus. Pirma, kad aukštasis mokslas (net jeigu tenka už jį nemažai mokėti) yra didelė vertybė šalies gyventojams. Tai sietina ne tik su mentalitete įsitvirtinusia pagarba žinioms ir išsilavinimui. Aukštojo mokslo taip pat siekiama norint apsidrausti nuo darbo rinkos svyravimų ir darbo praradimo.

Tikriausiai pasąmonėje yra įsitvirtinęs gana teisingas įsitikinimas, kad ūkio nuosmukio metais aukštojo mokslo diplomas sumažina tikimybę prarasti darbą, o taip atsitikus, turintieji aukštąjį išsilavinimą greičiau darbą susiranda. Todėl investicija (mokestis už mokslą) į aukštojo mokslo diplomo (nebūtinai žinių) įgijimą yra tarsi draudimas nuo nedarbo.

Antra, šie rezultatai rodo, kad aukštąjį išsilavinimą ir didesnes pajamas turintys tėvai geriau supranta tiek diplomo, tiek žinių vertę. Tai nėra tik Lietuvai būdingas reiškinys, tyrinėtojai tai jau senokai aptiko kitose Vakarų šalyse. Pastarosiose šie rezultatai interpretuojami kaip kliūtis lygių galimybių ir vertikalaus socialinio mobilumo užtikrinimui.

Kitaip tariant, jei žemesnes pajamas gaunantys tėvai nemato nei poreikio skatinti vaikus siekti aukštojo mokslo, nei už tai mokėti ar imti paskolas, šios šeimos atsiduria žemo išsilavinimo ir žemų pajamų spąstuose. Todėl siekiant užtikrinti lygias galimybes, valstybė ir patys universitetai skiria stipendijas žemiausias pajamas gaunančių tėvų vaikams.

„Aštuntukininkų“ ir gerai besimokančių studentų sutapatinimas yra ydingas dalykas ir kuo greičiau pavyks atsisakyti šios praktikos, tuo geriau. Tokie rezultatai parodo įdomią dilemą: jei reikėtų paramą skirti tik geriausiai besimokantiems arba tik nepasiturinčių šeimų vaikams, kam skirti prioritetą?

Argumentai už geriausiųjų studentų rėmimą yra tiek teisniai (Konstitucijos nuostata ir jos išaiškinimas), tiek elitistiniai: aukštasis mokslas reikalauja ypatingų gebėjimų ir pastangų, todėl turi būti skatinamos tik pačių gabiausiųjų studijos. Kita vertus, parama nepasiturintiems taip pat remiasi svariais argumentais. Vienas svarbiausiųjų yra susijęs su lygiomis galimybėmis: jei valstybė neteiks paramos nepasiturinčių šeimų vaikams, didelė jų dalis liks žemo išsilavinimo ir skurdo spąstuose.

Jeigu Jūs, Jūsų vaikai ar artimieji, studijuojantys aukštojoje mokykloje, negautų „studijų krepšelio“ (valstybės finansavimo aukštojo mokslo studijoms), ar ryžtumėtės imti valstybės remiamą lengvatinę paskolą? (proc.)Rezultatas
Taip, nes geras išsilavinimas yra labai svarbu40,3
Ne, nes nenoriu įsiskolinti valstybei ar bankams37,4
Nežino/ neatsakė22,3
Iš viso:100

Jeigu Jūs, Jūsų vaikai ar artimieji, studijuojantys aukštojoje mokykloje, pagal egzaminų rezultatus negalėtų nemokamai mokytis universitete, kaip pasielgtumėte? (proc.)Rezultatas
Rinktumėtės studijas kitoje aukštojoje mokykloje25,5
Mokėtumėte pilną studijų kainą paėmę paskolą23,4
Patys sumokėtumėte pilną studijų kainą21,5
Atsisakytumėte ketinimo siekti aukštojo išsimokslinimo12,8
Nežino/ neatsakė16,8
Iš viso:100

Ar rinktumėtės nemokamas, bet Jums neįdomias, ar Jūsų norimas, bet keletą tūkstančių litų kainuojančias studijas aukštojoje mokykloje? (proc.)Rezultatas
Rinkčiausi mokamas studijas ir studijuočiau mėgiamą sritį49,7
Rinkčiausi nemokamas studijas. Man (būtų) svarbiausia įgyti aukštąjį išsimokslinimą31,2
Nežino/ neatsakė19,1
Iš viso:100

Jūsų nuomone, ar valstybė turi remti nepažangiai (egzaminų rezultatų vidurkis mažesnis nei 8) besimokančius studentus? (proc.)Rezultatas
Taip45,9
Taip, tačiau tik studentus iš skurdžių šeimų38,2
Ne8,9
Nežino/ neatsakė7,0
Iš viso:100

Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų sausio 22-30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.