Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė po pasitarimo aiškino, kad pagal susitarimą universiteto taryba bus formuojama iš 9 arba 11 atstovų. Pusę jų iš akademinės bendruomenės, studentų, socialinių partnerių siūlys Senatas, pusę iš socialinių partnerių formuos Aukštojo mokslo taryba. Dar vienas kandidatas bus teikiamas sutarus abiems pusėms.
„Pagrindinis kompromisas, kad Aukštojo mokslo taryba konkurso būdu atranda ne mažiau kaip tris pretendentus į rektorius vietą ir pasiūlo Senatui. Senatas iš pasiūlytų kandidatų renka rektorių“, - aiškino R. Žakaitienė.
Ji teigė mananti, kad priėmus šią nuostatą socialinių partnerių ir visuomenės dalyvavimas universiteto valdyme bus aiškesnis, o taryba kandidatus į rektorius galės rinkti ne tik iš akademinės universiteto bendruomenės. Ji spėjo, kad rektoriaus rinkimai galės vykti ir tarptautiniu mastu.
Kompromisą pasiūliusios Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof. Romualdas Ginevičius žurnalistams aiškino, kad pasiūlytas variantas geras bei tenkina abi puses – visuomenei atstovaujančią tarybą ir akademinę universiteto bendruomenę.
Tačiau, pasak R. Ginevičiaus, vykdant aukštojo mokslo reformą dar neišspręsti pagrindiniai – universitetų statuso ir turto - klausimai.
Įstatymo projektą artimiausiu metu svarstys Vyriausybė, pavasario sesijos pradžioje jis turėtų pasiekti Seimą.
Pasipiktinę studentai piketuos prie Vyriausybės
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) išplatintame pareiškime teigiama, kad pasisakydami prieš pertvarkas aukštajame moksle stabdantį Vyriausybės pataikavimą rektoriams, institutų vadovams ir pramonininkams, antradienį, 9 val. ryto prie Vyriausybės studentai surengs muzikinę protesto akciją. Studentų nuomone, Vyriausybė pataikauja siaurai akademinės nomenklatūros grupuotei.
„Siekdami konstruktyviai dalyvauti aukštojo mokslo pertvarkos procese, eilinį kartą matome pasikartojančią baigtį, kai artėjant realių sprendimų priėmimui visas procesas pajuda į „užkulisius“, sprendimai ima strigti dėl trijų savanaudiškai besielgiančių grupių, o Vyriausybė ne tik imasi sprendimų priėmimo už uždarų durų, bet dar ir nuolankiai ima pataikauti minėtoms grupėms: rektoriams, institutų vadovams ir pramonininkams. Taip atsitiko ir šiandienos Vyriausybės pasitarime, kuomet nuo sausio dėl rektoriaus rinkimų klausimo įstrigęs Mokslo ir studijų įstatymo svarstymas vėl pajudėjo tik po sprendimo „klano“ naudai“, - piktinasi Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentė Indrė Vareikytė, reaguodama į rektorių naudai priimtą sprendimą.
Studentai įsitikinę, kad sprendimas tėra „tik dar vienas žingsnis imituojant aukštojo mokslo reformos įgyvendinimą, įrodęs, jog reformoje laimi „užkulisius pamėgusios“ interesų grupės, sprendimai priiminėjami už uždarų durų ir Vyriausybės prioritetas yra 26 rektorių saugumas, o ne išsilavinusi visuomenė bei studijų kokybė“.
DELFI primena, kad iš pradžių Įstatymo projekte buvo numatyta, jog aukštosios mokyklos taryba viešo konkurso būdu rinks, skirs ir atšauks rektorių, vertins, kaip naudojamas turtas ir lėšos. Pagal projektą, šalia turėjo išlikti ir Senatas, dabar esantis aukščiausia universiteto valdžia. Senatą siūlyta padaryti aukštosios mokyklos akademinių reikalų valdymo organu.
Tam pasipriešinus universitetų rektoriams, institutų vadovams ir pramonininkams, Vyriausybė jiems leido pateikti savus pasiūlymus. Studentų organizacijos tąkart rektorius ir pramonininkus išvadino tikraisiais aukštojo mokslo reformos stabdytojais.