Analitikai: ne reforma lėmė studentų emigraciją

„Geriausieji bėga iš Lietuvos universitetų“, „Lietuva evakuojasi!“, „Studijų reforma ištuštins universitetų auditorijas“. Šiuos viešojoje erdvėje girdimus teiginius Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) analitikai vadina mitais ir tikina, kad studentai emigruoja dėl augančio mobilumo, ekonominės krizės ir nelanksčios darbo rinkos.

Kad ne reforma lėmė studentų emigracijos mastus ir kad dėl reformos aukštojo mokslo prieinamumas nesumažėjo, analitikai įrodinėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) vykusioje diskusijoje.

Išvykstančių daugėja nuo 2004 m.

TSPMI doktorantė, VPVI analitikė Dovilė Žvalionytė lygino, kiek žmonių išvyksta studijuoti į Jungtinę Karalystę (JK). Ji teigė žiūrėjusi į ilgesnio laiko tendencijas.

„Mane nustebino, kad išvykimo mastas dar nėra toks itin didelis, kaip gali pasirodyti iš žiniasklaidos pranešimų. 2009 m. duomenimis, į JK universitetus įstojo 895 studentai. Jeigu darome prielaidą, kad tai šalis, į kurią daugiausia išvykstama, galbūt bendras mastas yra keli tūkstančiai. Palyginti su tuo, kiek žmonių baigė mūsų mokyklas, įstojo į Lietuvos universitetus, tai nėra daug“, - DELFI aiškino analitikė.

Pasak D. Žvalionytės, vykimo studijuoti į užsienį kilimas gana tolygus nuo 2004 m. Ji tai aiškina didėjančiu studentų mobilumu. „Tikėtina, kad netgi be reformos studentų mobilumas greičiausiai būtų buvęs panašus. Panašią kreivę matome Estijoje ir Latvijoje“, - kalbėjo doktorantė.

D. Žvalionytės duomenimis, santykinai iš Latvijos ir Estijos išvyksta tiek pat studentų kaip ir iš Lietuvos, o Estijoje studentų mobilumas santykinai didesnis.

Ž.Martinaitis: mitas, kad reforma įvedė mokestį už mokslą

TSPMI dėstytojas, VPVI tyrimų vadovas dr. Žilvinas Martinaitis pirmuoju reformos mitu įvardijo teiginį, kad reforma įvedė mokestį už mokslą.

„Jeigu mes žiūrime apskritai į mokančių/nemokančių proporciją, tai pastarąjį dešimtmetį ji išliko iš esmės nepakitusi, nors finansavimo principai ir keitėsi – maždaug pusė už studijas moka, pusė ne. Visą tą laiką mokantys už mokslą buvo paslepiami kaip neakivaizdininkai, vakarinių studijų studentai“, - aiškina Ž. Martinaitis.

Pasak analitiko, mitas ir tai, kad dėl reformos studentai atsisakys galimybės studijuoti Lietuvoje. Nors pastaraisiais metais bendras studentų skaičius sumažėjo beveik 10 tūkst, jo manymu, tai daugiau lėmė demografinės tendencijos.

TSPMI dėstytojo teigimu, krepšelio įvedimas prieinamumo nesumažino, tačiau paskolų sistemos reforma turėjo neigiamą poveikį. „Galima sakyti, kad paskolų sistemos kritikai teisūs – paskolos studentams išduodamos labai nepalankia forma“, - teigė Ž. Martinaitis.

Pasak Ž. Martinaičio, jeigu manysime, kad pagrindinis paskolų sistemos tikslas – suteikti galimybę studijuoti visiems nepriklausomai nuo jų pajamų, tai didele dalimi šis tikslas neįgyvendintas: palūkanas reikia pradėti mokėti dar studijų metais.

„Manyčiau , kad tai – viena didžiausių reformos problemų, reikėtų kaip galima greičiau paskolų sistemą keisti. Mano galva, didesnę palūkanų dalį turėtų padengti valstybė, taip pat suteikti draudimą tiems studentams, kuriems galbūt gyvenime nepasiseks baigus studijas. Kalbu apie gausiančius nedideles pajamas - jiems paskolas irgi reikės grąžinti“, - aiškino analitikas.

LSAS: taip teigti trumparegiška

Analitikai mitu laiko ir tai, kad, „įvedus mokestį už mokslą“, užsienyje studijuoti pigiau. Specialistų teigimu, taip kalbant pamirštama apie pragyvenimo lygio skirtumus Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.

TSPMI dėstytojai diskusijoje aiškino, kad aukštojo mokslo reforma ir jos bei visos aukštojo mokslo sistemos intensyvi kritika paskatino potencialių studentų lūkesčius ir alternatyvos užsienyje paieškas. Esminiais emigracijos veiksniais analitikai laiko natūraliai augantį studentų mobilumą, ekonominę krizę ir nelanksčią darbo rinką.

Tačiau su analitikų pastabomis nesutinka Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Arūnas Markas. Jo teigimu, diskusijoje pateiktas tik Švietimo ir mokslo ministerijos arba jai palankus požiūris.

A. Marko žiniomis, 2010 m. įstojusių į JK universitetus skaičius išaugo 75 proc., tačiau
šių metų statistika, pasak jo, neatsispindėjo D. Žvalionytės pristatyme.

„Todėl teigti, kad aukštojo mokslo reformos pasekmės neturėjo įtakos didesniems studijų emigracijos skaičiams, yra trumparegiška. O atsakingiems valstybės pareigūnams reikėtų pagaliau atsakyti į klausimą, kur „dingo“ tie 13 tūkst. jaunų žmonių, kurie laikė brandos egzaminus, tačiau į Lietuvos aukštąsias mokyklas net nestojo (egzaminus laikė apie 49 tūkst. jaunuolių, o stojimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymus pateikė apie 36 tūkst.)? Profesinių mokyklų priėmimo prieaugis, lyginant su praėjusiais metais, yra vos 500 daugiau, tad atsakymas, jog visi likusieji sustojo į profesines mokyklas, yra neįtikinantis“, - DELFI sakė LSAS prezidentas.

A.Markas taip pat akcentuoja, kad po reformos padidėjo studijų kainų vidurkiai.